Garsiajame Milano „La Scalos“ teatre šiuo metu spindi Lietuvos operos talentas, sopranas Vida Miknevičiūtė. Sukūrusi pagrindinį vaidmenį sudėtingoje, aštrių pojūčių kupinoje Richardo Strausso operoje „Salome“ („Salomėja“) ji sėkmingai debiutavo visų operos atlikėjų išsvajotoje scenoje ir sulaukė puikių kritikų įvertinimų. Interviu portalui ITLIETUVIAI.IT operos artistė prisipažįsta, kad išrankios ir talentų išlepintos Milano publikos šiek tiek prisibijojo, tačiau dabar džiaugiasi puikiu rezultatu ir visos komandos triumfu. O į operos tėvyne vadinamą Italiją žada sugrįžti dar šiemet.

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

Milano „La Scalos“ teatras vokiečių kompozitoriaus Richardo Strausso operos „Salomėja“, kurią režisavo jaunas ir išskirtinį braižą turintis italų režisierius Damiano Michieletto, laukė net keletą metų. Įtampos ir psichonalizės kupinos tragedijos kelias iki publikos buvo itin sudėtingas. 2020-aisiais vos prasidėjus repeticijoms darbus sustabdė pandemija, kuomet visi teatrai ilgam užvėrė duris.

Po metų, 2021-ųjų vasarį, spektaklis buvo parodytas tuščioje salėje ir tiesiogiai transliuotas per valstybinę Italijos televiziją „Rai 5“. Ir tik dabar, dar kartą pakeitus atlikėjų sąstatą, jį gyvai išvydo „La Scalos“ publika. Šešiems pasirodymams pasikeisdami vadovauja du dirigentai: Axel Kober ir Michael Güttler.

„La Scala“ yra vienas iš tų teatrų, kuriame aš dar nebuvau dainavusi ir išaušo ta diena, kada galėjau debiutuoti. Jausmas – tikrai labai geras, įspūdingo grožio salė, kurioje labai lengva dainuoti akustiškai“, – V. Miknevičiūtė.

Absoliuti šio modernaus ir drąsaus „Salomėjos“ pastatymo žvaigždė – nuo pradžios iki galo scenoje žiūrovų dėmesį kaustanti, 43 metų Lietuvos operos artistė Vida Miknevičiūtė. Po sėkmingo debiuto daug žvaigždžių mačiusioje „La Scalos“ scenoje Italijos žiniasklaida jai negailėjo komplimentų, vadino tikru scenos žvėrimi, lygino su Maria Callas ir tikino lauksiantys talentingos, tačiau Italijoje iki šio vaidmens mažai girdėtos lietuvės sugrįžimo į Italijos teatrus.

• 

• 

Įtemptu pasirodymų grafiku šiuo metu gyvenanti V. Miknevičiūtė portalui ITLIETUVIAI. IT prisipažino svajojusi apie „La Scalos“ sceną, todėl šio debiuto ypatingai laukusi.

„Manau, kad kiekvieno dainininko tikslas yra pabuvoti tose scenose, kur dainavo žymiausi dainininkai ir kurios turi savo vardą, statusą pasaulyje. „La Scala“ yra vienas iš tų teatrų, kuriame aš dar nebuvau dainavusi ir išaušo ta diena, kada galėjau debiutuoti. Jausmas – tikrai labai geras, įspūdingo grožio salė, kurioje labai lengva dainuoti akustiškai. Visas personalas labai draugiškas, mane labai greitai priėmė kaip savą“, – prisipažįsta Vokietijoje gyvenanti Lietuvos operos solistė.

R. Strausso Salomėja – nepaprastai sudėtingas vaidmuo, reikalaujantis plataus diapazono soprano ir didžiulės solisto ištvermės. Po spektaklio premjeros italų kritikai tikino, kad V. Miknevičiūtė puikiai išpildė muzikaliai itin sunkią, kartais net žudikiška vadinamą pagrindinės herojės partiją, suteikdama dramatiškajai Salomėjai balsą ir kūną. Daugelyje Europos teatrų (ir ne tik) sėkmingai interpretuotą vaidmenį V. Miknevičiūtė ir šį kartą perteikė nepriekaištingai, kruopščiai ir kokybiškai, sužavėdama publiką lanksčiu, akrobatiškai valdomu, sodriu ir pasitikinčiu sopranu, aukščiausiomis strėlėmis lengvai skriejančiu istorinio teatro salėje.

Ne mažiau komplimentų sulaukė ir įsimintina V. Miknevičiūtės vaidyba, išryškinusi jaunąją Salomėją visais jos aspektais, nuo dramatiškiausio iki trapiausio. Pasak kritikų, grakščiai lietuvei pavyko puikiai susitapatinti su personažu, netausojant savęs ir visiškai išpildant netradicinius režisieriaus sumanymus ir vizijas.

• 

• 

• 

• 

Vienas įsimintiniausių momentų operoje – jaudinantis ir intymus Salomėjos šokis La danza dei sette veli (Septynių šydų šokis). Jį italų režisierius pavertė smurto pantomima, kurią Salomėja patiria nuo scenoje pasirodančių kaukėtų vyrų rankų. Spektaklio įspūdį sustiprino ir išraiškingi kostiumai (kostiumų dailininkė Carla Teti), šviesos bei žymaus italų scenografo Paolo Fantin kurta geometrinė scenografija, kurioje dominuoja grėsmingas juodas mėnulis, pakibęs virš degančio šulinio.

„Nepaprasta Vida Miknevičiūtė pagrindinės veikėjos vaidmenyje, su labai lanksčiu ir pasitikinčiu balsu sudėtingiausiose vietose bei įspūdingu buvimu scenoje. Didelį efektą sukeliantis momentas, kai ji dėvi kruviną suknelę, iš kurios vėliau išsilaisvina, leisdama jai pakilti į dangų“, – po premjeros rašė Italijos muzikos tinklaraštis „Giornale della musica“.

„Buvo tikrai labai įtemptas grafikas, buvo sunku, bet publika tikrai labai gražiai sureagavo, labai plojo, palaikė. Visa vadovybė labai džiaugėsi, kad tai didžiulė sėkmė, triumfas mūsų visų. Jeigu visi patenkinti, tai ir aš galiu būti laiminga,“ – V. Miknevičiūtė.

Su šiuo vaidmeniu V. Miknevičiūtė jau spėjo apkeliauti ne vieną pasaulio teatrą. Savo pirmąją Salomėją ji sukūrė Melburno „Victorian Opera“ scenoje, Australijoje, o 2020-aisiais Salomėjos vaidmenyje triumfavo prieš Austrijos publiką.

„Negaliu pasakyti, kad Salomėjos vaidmuo yra mano vizitinė kortelė, bet Richardas Straussas ir Richardas Wagneris paskutiniu metu dominuoja mano repertuare. Vokiškas repertuaras man tinka. O kad su Salomėja dabar atsidūriau Milane, tai – tiesiog atsitiktinumas. Čia yra jų trečias bandymas pademonstruoti spektaklį publikai, nes kuomet pirmą kartą jie repetavo, atėjo koronaviruso pandemija ir viską uždarė. Antrą kartą buvo kitas sąstatas ir tuomet šį spektaklį parodė per televiziją, o dabar vėl visiškai kitu sąstatu yra trečias bandymas šį kūrinį parodyti publikai, kuris pagaliau pavyko“, – pasakoja V. Miknevičiūtė.

• 

• 

• 

• 

• 

Netradicinius sprendimus net ir tradicinėse operose mėgstantis, iš Venecijos kilęs D. Michieletto R. Strausso šedevrą taip pat interpretavo savaip, išradingai ir moderniai, pažvelgdamas į jį per dabarties prizmę. Ne visada lengvai iššifruojami jo režisūriniai pasirinkimai abejingų nepalieka. Ši „Salomėja“ kupina psichoanalizės ir simbolių, su labai stipriu Oscaro Wilde’o teksto užtaisu. Ji pasakoja apie smurtą išgyvenusią moterį, patiriančią vienišumą ir kančią, kurią scenoje lydi maža mergaitė – Salomėja vaikystėje.

V. Miknevičiūtė sako, kad su šiuo talentingu režisieriumi, kuris pats yra pripažinęs nemėgstantis elitinės operos, dirbti buvo labai įdomu. Pasak lietuvės, jam pavyko puikiai atskleisti siužeto liniją, o prie šio pastatymo sėkmės daug prisidėjo surinkta puiki komanda.

„Damiano labai įdomus, jaunas režisierius, žino ko nori, bet duoda laisvės ir tau pačiai, stebi, tobulina. Lyginant su tuo, ką pernai buvo galima matyti TV transliacijoje, tai scenoje, šiame pastatyme, galima labai daug skirtumų atrasti. Pradedant nuo kostiumų, nuo to, kad aš visai pakeista kaip figūra, perukai atsiranda, kiti sceniniai sprendimai, efektai. Žinoma, mes visi atlikėjai, kaip žmonės, esame visiškai skirtingi. Galų gale, ir aš kažką naujo įnešiau savo, režisierius tuo pasinaudojo, ištobulino. Man atrodo, gavosi bendras labai vykęs projektas“, – puikiu rezultatu džiaugiasi V. Miknevičiūtė, kurią publika po premjeros apdovanojo gausiausiais aplodismentais.

Lietuvos operos solistė sako, kad dainuoti „La Scalos“ teatre didžiulė atsakomybė, tačiau prieš debiutą kirbėjusį nerimą padėjo įveikti kruopštus darbas ir daugybė repeticijų.

• 

• 

• 

• 

• 

„Milanas yra ta vieta, kur publika labai gerai žino, ko nori. Jie yra stipriai išlepinti labai gerų atlikėjų ir gerų skonių. Žinoma, yra be galo didelė atsakomybė dainuoti tokiame teatre. Buvo tikrai įdomu, kokia bus ta reakcija, nes šis režisierius mėgsta šokiruoti, nepataikauja publikai. Bet to, aš Italijos melomanams buvau iki šiol ne itin žinoma dainininkė.

Tai buvo tokia didelė nežinomybė, – pasakoja V. Miknevičiūtė. – Turėjome labai daug repeticijų nuo ryto iki vakaro. Labai didelis krūvis teko paskutinėmis savaitėmis ir dar generalinę repeticiją padarė su žiūrovais. Gavome tik vieną dieną poilsio prieš premjerą. Buvo tikrai labai įtemptas grafikas, buvo sunku, bet publika tikrai labai gražiai sureagavo, labai plojo, palaikė. Visa vadovybė labai džiaugėsi, kad tai didžiulė sėkmė, triumfas mūsų visų. Jeigu visi patenkinti, tai ir aš galiu būti laiminga.“

Milanas šiemet bus nepaskutinė V. Miknevičiūtės stotelė Italijoje. Artimiausias projektas laukia balandį, tuomet Neapolio teatre Lietuvos sopranas dainuos R. Wagnerio „Valchiria“ kartu su žymiuoju vokiečių tenoru J. Kaufmannu.