Lombardijos kalnuose atgis Lietuvos partizanų atminimas: Italijos lietuvių suvažiavimas keliasi į rekordinį aukštį
Šiaurės Italijoje, vaizdinguose Lombardijos kalnuose šį savaitgalį, rugsėjo 27-29 dienomis, į tradicinį kasmetinį suvažiavimą rinksis Italijos lietuviai. Daug dėmesio suvažiavime šį kartą bus skirta Lietuvos kovai už laisvę, miškui ir bene tragiškiausiam istorijos momentui – miško broliams partizanams, paaukojusiems gyvybę kovoje su sovietų okupacija. Milane gyvenanti Lietuvos partizanų vado, generolo Jono Žemaičio – Vytauto produkterėčia Kotryna Buono portalui ITLIETUVIAI. IT pabrėžė, kad antisovietinio pasipriešinimo istorija daugeliui dar menkai žinoma, o kalbėti apie ją užsienio šalyse privaloma, nes tikrieji faktai neretai iškraipomi, ypač Italijoje. Suvažiavime taip pat bus nagrinėjama, kokį vaidmenį miškas nuo senovės užėmė lietuvių sąmonėje, mažųjų dalyvių laukia edukacijos ir kūrybinės dirbtuvės miško brolių tema, o visų sportuojančių – unikalios etnosporto rungtys.
Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT
Svarbiausias Italijos lietuvių bendruomenės renginys, šioje šalyje gyvenančių tautiečių suvažiavimas, kasmet skiriamas vis kitai temai ir keliasi vis į kitą regioną. Sprendimą šiemet suvažiavimą rengti rekordiniame 1200 metrų aukštyje, miškų apsuptuose Lombardijos kalnuose virš vaizdingojo Como ežero, (vietovė Piani Resinelli, Lecco provincija) padiktavo išskirtinė renginio programa.
Tris dienas Italijos lietuviai čia kalbėsis apie antisovietinę rezistenciją, partizanus, miško vaidmenį mūsų šalies istorijoje ir lietuvio santykį su mišku, o kartu dalyvaus ir etnosporto rungtyse, taip ruošdamiesi artėjančioms 2025-ųjų metų Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms.
„Jeigu savo istorijos nepasakosime mes, tai už mus padarys kiti. Manau, kad kiekvienas mūsų tiesiog privalo išmanyti, skleisti ir, esant reikalui, apginti Lietuvos istoriją“, – K. Buono.
Milane daug metų gyvenanti visuomenininkė, kovojančios Lietuvos vadovo, generolo Jono Žemaičio – Vytauto produkterėčia Kotryna Buono sako, kad surengti suvažavimą Lietuvos laisvės kovų tema paskatino noras, kad partizanų istoriją geriau pažintų visi, nuo vaikų iki saugusių.
Šios žinios, pasak pašnekovės, būtinos ir tam, kad Italijoje bei kitose užsienio šalyse gyvenantys lietuviai galėtų drąsiai kalbėti apie antisovietinį pasipriešinimą ir taip šviesti kitų šalių piliečius, kuriems šių liudijimų iš pirmųjų lūpų vis dar trūksta. Dėl to gimsta klaidingos interpretacijos, o kartais net tyčiniai bandymai menkinti Lietuvos kovą už laisvę.
„Mano nuomone, daug mūsų, lietuvių, gyvenančių Milane ar Elektrėnuose, menkai, kartais fragmentiškai ar tiesiog paviršutiniškai pažįstame antisovietinio pasipriešinimo istoriją, o jos reikšmė Lietuvos valstybingumui dar nėra pasiekusi daugelio lietuvių sąmonės. Svarbu paminėti, kad mes, Italijos lietuviai, gyvename šalyje, kurioje beveik visų politinių jėgų atstovai flirtuoja su Putino režimu.
Šis flirtas, dvokiantis sovietiniu naftalinu, manau, tiesiogiai liečia Lietuvos istorijos naratyvą Italijoje: čia dienos šviesą išvydo Lietuvą šmeižiančios knygos, čia dar visai nesenai Kremliaus filosofas Duginas, lydimas išsišiepusių Lombardijos regiono administracijos vadovų, skaitė Lietuvai grėsmingas Eurazijos „tiesas”.
Čia prieš kelis mėnesius nuskambėjo įžūlus reikalavimas panaikinti mūsų valstybės vadovo, partizanų generolo J. Žemaičio – Vytauto bei ir kitų pasipriešinimo vadų atminimo ženklus Kaune, kurį pasirašė saujelė vietinės reikšmės politikų – Brešijos (Brescia) miesto savivaldybės tarybos nariai. Visa tai leidžia suprasti tik viena: jeigu savo istorijos nepasakosime mes, tai už mus padarys kiti. Manau, kad kiekvienas mūsų tiesiog privalo išmanyti, skleisti ir, esant reikalui, apginti Lietuvos istoriją“, – portalui ITLIETUVIAI.IT pabrėžė suvažiavimo programą kartu su Lombardijos bendruomenės valdyba rengusi K. Buono.
Partizanų istoriją pažinti iš arčiau galės ir mažiausieji susitikimo dalyviai. Penktadienį suvažiavimas prasidės K. Buono vedama edukacija „Prisiminti. Neužmiršti. Jonas Žemaitis – Vytautas”. O šeštadienį menines dirbtuves istorine medžiaga ir laisvės kovotojų prisiminimais paremtos knygos „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ motyvais ves jos autoriai – rašytojas Marius Marcinkevičius ir iliustratorė Lina Itagaki kartu su Virtualios ir kontaktinės lituanistinės Italijos mokyklos mokytojomis.
Kalbėti vaikams apie istorinę atmintį, pasak K. Buono, ypač svarbu, nes taip stiprėja jų ryšys su Lietuva ir formuojasi laisvę puoselėjančios vertybės.
„Jie sužino galintys didžiuotis savo protėviais, tikrais superherojais, kurie apgynė mūsų šalies garbę kovodami prieš dešimtis kartų didesnį, negailestingą, mūsų krauju mitusį priešą. Šis pažinimas juos įgalina objetyviai vertinti ir dabartinę Europos geopolitinę situaciją – privalome su vaikais kalbėti ir apie tai.
Edukacijų metu iš šeimos perspektyvos pasakoju moksleiviams apie Lietuvos laisvės kovos prezidiumo pirmininką, partizanų generolą J. Žemaitį – Vytautą, stengiuosi sudominti, priartinti vaikus prie labai šiuolaikiškas J. Žemaičio asmenybės, – apie istorijos svarbą vaikams pasakojo K. Buono.
Manau, Italijos lietuvių bendruomenių atžaloms generolo istorija bus labai artima: dalį vaikystės jis praleido Lenkijoje, tad tikriausiai buvo dvikalbis, vėliau kalbėjo net penkiomis kalbomis. Studijavo užsienyje, mėgo keliauti, lankė Italijos garsiuosius miestus: gėrė kavą Šv. Morkaus aikštėje Venecijoje ir šventė Velykas Šv. Petro aikštėje Vatikane. Vėliau vedė, turėjo šeimą, bet labiau už viską mylėjo Lietuvą.”
Partizanų vado produkterėčia neabejojo, kad šių metų lietuvių suvažiavimas Lombardijoje ir kitos populiarėjančios visuomeninės inciatyvos prisidės prie to, kad partizanų indėlis Lietuvos laisvės kovose būtų vis labiau vertinamas.
„Manau, šiandien, po 80 metų nuo laisvės kovų pradžios, vis dar neturime aiškaus, vieningo laisvės kovų istorijos pasakojimo valstybiniu lygmeniu ir tai sukuria tokią keistą terpę, kurioje gali klestėti klaidingos interpretacijos ir prielaidos. Džiaugiuosi, kad šiuo klausimu yra dirbama ir, tikuosi, greitai matysime šio darbo rezultatus.
Manau, kad visuomeninėms iniciatyvoms dirbant išvien su akademine visuomene, su mokymo bei atminties institucijomis ir politikos atstovais galime pasiekti puikių rezultatų. Jos atneša gaivaus vėjo gūsį į puikiai šia kryptimi dirbančių istitucijų lauką”, – vylėsi K. Buono.
„Apie antisovietinį pasipriešinimą svarbu kalbėti ne tik užsienio šalių, bet visose lietuvių bendruomenėse ir Lietuvoje, ir už jos ribų. Kalbėdami apie šį laikotarpį mes kalbame apie aukščiausias žmonijos vertybes ir kovą už jas iki paskutinio kraujo lašo“, – V. Vaitkevičius.
Apie miško brolių kovas suvažiavime taip pat pasakos platformos „Vanago Lietuva“ vadovas, visuomenininkas Alkas Paltarokas (pranešimas „Jogailaičių kryžius nuo karalių iki partizanų ir dabartinėje Lietuvoje“), o miško svarbą istorinėje lietuvių atmintyje plačiau aptars humanitarinių mokslų daktarė Daiva Astramskaitė-Vaitkevičienė (pranešimas „Lietuvių miško dievai ir deivės, senovinės pasaulėžiūros vaizdiniai išlikę iki mūsų dienų“) bei istorikas, archeologas humanitarinių mokslų daktaras Vykintas Vaitkevičius (pranešimas „Miškas kaip lietuvių tapatybės dėmuo“).
„Savo pranešime priminsiu ištakas, kada Lietuvoje miškas imtas suvokti kaip vienas iš pagrindinių tapatybės dėmenų, pažvelgsiu į raidą, kaip mitas apie lietuvius – miškų gyventojus – gyvavo, keitėsi ir buvo keičiamas. Na, o priėjus prie XX a. vidurio laikotarpio, kuomet jau galėjo atrodyti, jog miškas nesvarbus, juo labiau kaip mūsų tapatybę kuriantis ir palaikantis, viskas apsivertė aukštyn kojomis.
Miškai liko savotiškos laisvos (sovietų neokupuotos, nepavergtos, nekontroliuojamos) Lietuvos salos su už laisvę kovojančiais partizanais, ir dar kartą, vėl ilgesniam laikotarpiui, miško vaizdinys tapo aktualiu, veikiančiu, kuriančiu tapatybę“, – tikino V. Vaitkevičius, pabrėždamas, kad lietuvių, kaip miško tautos mitas, užgeso su partizanų kova (paskutinis ginkluotas partizanas prie Naujosios Akmenės žuvo 1969 m. spalio 2 d.).
Pasak istoriko, nereikia stebėtis, kad žinių apie 1944-1953 m. partizaninį karą trūksta trūksta, nes Lietuvoje šiandien gyvena tik vienas, deja, jau paskutinis partizanas Jonas Kadžionis-Bėda. Tačiau išsaugoti kovotojų atminimą galima. Geriausiai tai daryti apie juos pasakojant gyvai.
„Apie antisovietinį pasipriešinimą svarbu kalbėti ne tik užsienio šalių, bet visose lietuvių bendruomenėse ir Lietuvoje, ir už jos ribų. Kalbėdami apie šį laikotarpį mes kalbame apie aukščiausias žmonijos vertybes ir kovą už jas iki paskutinio kraujo lašo. Čia persipina savanorystės idėjos (visi Lietuvos partizanai – savanoriai), siekis apginti kilniuosius idealus (tiesą, gėrį), Tėvynės meilė.
Manau, kad Italijos kontekstas – prieš nacistinę Vokietiją kovoję partizanai čia gerai žinomi – tokiam pasakojimui yra palankus. Žinoma, aktualumo suteikia ir šiandieninė geopolitinė Europos padėtis“, – pabrėžė istorikas.
„Mes norime papasakoti apie Lietuvą iš savo požiūrio taško po beveik dvidešimties metų lankomumo. Nuo tremtinių ir pasipriešinimo projektų, taip pat apie situaciją po plataus masto Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Ką daro Lietuva ir ką apie tai mano lietuviai“, – M. Macri.
Apie Lietuvos rezistenciją italų akimis pasakos Lietuvoje daug laiko praleidžiantys ir įvairius istorinės atminties projektus vykdantys žurnalistai, fotografai Marina Macri ir Edo Prando (pranešimas italų kalba „Due italiani in Lituania, un paese ritrovato“).
„Mes norime papasakoti apie Lietuvą iš savo požiūrio taško po beveik dvidešimties metų lankomumo. Nuo tremtinių ir pasipriešinimo projektų, taip pat apie situaciją po plataus masto Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Ką daro Lietuva ir ką apie tai mano lietuviai. Atsivešime ir nedidelę seriją nuotraukų, fotokamera užfiksuotų mūsų kalbintų deportuotų žmonių. Tai nėra pati profesionaliausia, ant fotopopieriaus atspausdinta ir įrėminta serija, nes mes negalime jos atvežti, bet paruošėme keletą nuotraukų, atspausdintų ant plokščių”, – sakė žurnalistė M. Macri.
Suvažiavimo dalyvių laukia ir pramoginė dalis – unikalios etnosporto rungtys, kurias pristatys iš Lietuvos atvykę etnosporto komiteto (LEK) atstovai – prezidentas Stanislav Bajurin ir komiteto narys Martynas Mikelionis.
Renginio metu bus galima išbandyti šešis tradicinius lietuviškus žaidimus: ristynes, lazdos trauktynes, išstumimą iš rato, muštuką, ripką (lietuvišką ritinį), kylą. Taip bus ruošiamasi ir artėjančioms kitų metų metų Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms.
Ištvermingiausieji šeštadienio vakare kviečiami kopti į Grignetta kalną palydėti saulės. Sekmadienį organizuojamas pasivaikščiojimas po Valentino parką, kur nuo panoraminės „Belvedere“ aikštelės bus galima pažvelgti į Como ežero atšaka vadinamą Lecco ežerą.
Suvažiavimą pabaigs Šv. Mišios lietuvių kalba „Casa Alpina La Montanina“ koplytėlėje , kurias aukos iš Romos atvyksiantis Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos vadovas, kunigas Audrius Arštikaitis.
Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba“
