Home / AKTUALIJOS  / Vienu gražiausių Venecijos bienalės paviljonu vadinama Lietuvos instaliacija kviečia išgyti visuomenę nuo „uždegimų“

Vienu gražiausių Venecijos bienalės paviljonu vadinama Lietuvos instaliacija kviečia išgyti visuomenę nuo „uždegimų“

Jubiliejinėje, 60-ojoje, Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvai atstovauja menininkų Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos dueto Pakui Hardware bei tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) meno instaliacija „Inflammation“ (liet. Uždegimas). Castello kvartale, Sant‘Antonino bažnyčioje, kurioje pirmą kartą įrengtas paviljonas, eksponuojami velionės M. T. Rožanskaitės modernios tapybos darbai ir Pakui Hardware konkrečiai erdvei pritaikyta aliuminio ir stiklo skulptūrų instaliacija jau sulaukė tarptautinio meno kritikų įvertinimo. Paveikus skirtingų kartų menininkų dialogas kviečia lankytojus susimąstyti ir atkreipti dėmesį į uždegiminius postmodernios visuomenės procesus.

Kristina Janušaitė-Valleri
ITLIETUVIAI.IT

Venecijoje, Castello kvartale, išskirtinėje, griežtų paveldosaugos taisyklių saugomoje erdvėje – restauruojamoje 17-ojo amžiaus pabaigos barokinėje Sant‘Antonin bažnyčioje pirmą kartą įrengtas nacionalinis paviljonas – menininkų Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos dueto Pakui Hardware bei tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) meno instaliacija „Inflammation“ (liet. Uždegimas).

„Uždegimas“ iš istorinio Vilniaus miesto, garsėjančio trisdešimt septyniomis barokinėmis bažnyčiomis, persikėlė į Venecijos Sant’Antonin bažnyčios erdvę“, – LNDM generalinis direktorius A. Gelūnas

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius, paviljono komisaras Arūnas Gelūnas pastebi, kad dalyvavimas Venecijos bienalėje yra nepaprastai svarbus keliais frontais: menininkams suteikia naujų karjeros galimybių, meno institucijoms – tai puiki galimybė užmegzti ryšius, o šaliai suteikia tarptautinį prestižą.

„Šiemet Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus pristatomas talentingas šiuolaikinio meno duetas: Pakui Hardware ir menininkė Marija Teresė Rožanskaitė. Ta proga projektas „Uždegimas“ iš istorinio Vilniaus miesto, garsėjančio trisdešimt septyniomis barokinėmis bažnyčiomis, persikėlė į Venecijos Sant’Antonin bažnyčios erdvę“, – teigia LNDM generalinis direktorius.

Skirtingas menininkų kartas apjungianti ir konkrečiai erdvei pritaikyta aliuminio ir stiklo skulptūrų bei velionės M. T. Rožanskaitės modernios tapybos darbų ekspozicija neliko nepastebėta užsienio šalių meno kritikų – žurnalas ARTnews įtraukė ją įtraukė į geriausių jubiliejinės, 60-osios Venecijos šiuolaikinio meno bienalės paviljonų penketuką.

Tai kūrinys apie trapią žmonių kūnų ir gamtos pasaulio būklę, kuri šiuo metu dėl pandemijos ir visuotinio atšilimo yra kritinėje situacijoje.

Skirtingų kartų meninis projektas

Pakui Hardware – 2014-aisiais gimęs meninis duetas, kurį sudaro Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda. Jų personalinės parodos buvo surengtos BALTIC Šiuolaikinio meno centre Geitshede, MUMOK Modernaus meno muziejuje Vienoje bei kitose tarptautinėse meno bienalėse ir parodose.

„Prie paviljono įgyvendinimo dirbo gausus būrys profesionalų. Jų bendras darbas sukūrė rezultatą, kuriuo visi kartu džiaugiamės. Menininkų duetas Pakui Hardware visus užbūrė savo darna, o Sant’Antonin bažnyčios architektūra papildė šį meninį dialogą“, – portalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja Lietuvos kultūros atašė Italijoje L. Gabrielaitytė-Kazulėnienė.

Simboliška ir tai, kad šiuolaikinių menininkų Pakui Hardware duetas, instaliacija perteikiantis sergančius, uždegimo kamuojamus, atrodo ant mirties slenksčio esančius kūnus, meninės idėjos realizavimui pasirinko ne tik aliuminio ir stiklo konstrukcijas, bet ir tapytojos, kurios jau nebėra, meno kūrinius.

Dailininkė M. T. Rožanskaitė, savo meno stilistika laužiusi oficialius sovietinės dailės standartus, neatsitiktinai vadinama lietuviškąja Frida Kahlo, nepritapusia savo laikmečiu. Kūrė koliažus, dekoratyvinės plastikos kompozicijas, erdvinius asambliažus su tapytais elementais. Nutapė nemažai kompozicijų medicinos, žmogaus sveikatos ir fizinės kančios tema.

Jos darbuose kosminio kūno chroniško uždegimo pojūtį perteikia visur paplitusi ir bevardė liga. Kūno tema vystoma ligoninių, operacinių asambliažuose ir paveiksluose.

„Menininkų pasirinkta perspektyva mums padeda suvokti, kad nepaisant epochos, kurioje gyvename, mes nuolat susiduriame su tais pačiais sisteminiais iššūkiais, ar tai būtų socialiniai, ekonominiai, klimato kaitos, ar geopolitiniai. O sisteminiai iššūkiai yra pagrindinės įvairių „uždegimų“ priežastys“,– ambasadorė Italijoje D. Kreivienė

Per visą savo karjerą Rožanskaitė daug dėmesio skyrė ekologinėms, socialinėms, istorinėms ir politinėms problemoms. Jos darbuose pagrindinis dėmesys skiriamas moterų kūnams sovietinėje medicinos sistemoje, trėmimams į Sibirą ir asmens priežiūros klausimams.

Priešais marmurinį barokinį Sant‘Antonin bažnyčios altorių dueto Pakui Hardware įkurta instaliacija – aliuminio konstrukcija, primena medicinos įrangą, o stiklo gabalai – vidaus organus. Skulptūros, atkartojančios nervų sistemą su skausmingais ir pulsuojančiais židiniais, persipina su moderniais M. T. Rožanskaitės paveikslais, vaizduojančiais sterilias operacines, medicinos kabinetus, neįvardytų ligų nuniokotus kūnus, išspinduliuoja žmogaus ir kosminio kūno lėtinio uždegimo įtampą.

Uždegiminiai šiuolaikinės visuomenės procesai

Lietuvių autorių įtraukiantis ir paveikus projektas, atskleidžiantis skirtingų kartų menininkų patirtis, tyrinėja šiandienos ekonominių ir socialinių priežasčių uždegiminį poveikį žmogaus ir dangaus kūnams, sprendžia kolektyvines medicinos ir kraštovaizdžio temas – ar tai būtų gamtinė, pramoninė, ar kosminė. Ekspozicija kviečia atsigręžti į svarbias žmonijos problemas, į planetos ir mūsų kūnus, kamuojamus socialinių, ekonominių ir pandeminių uždegimų.

„Lietuvos ekspozicija remiasi dviejų kartų menininkų, kūrusių skirtinguose kontekstuose, vizijomis. Būtent ši menininkų pasirinkta perspektyva mums padeda suvokti, kad nepaisant epochos, kurioje gyvename, mes nuolat susiduriame su tais pačiais sisteminiais iššūkiais, ar tai būtų socialiniai, ekonominiai, klimato kaitos, ar geopolitiniai. O sisteminiai iššūkiai yra pagrindinės įvairių „uždegimų“ priežastys, – portalui ITLIETUVIAI.IT savo įspūdžiais apie paviljoną dalijasi Lietuvos Respublikos ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė.

„Atpažintas uždegimas gali tapti atspirties tašku kelyje į sveikimą, jei tik pradėtume rimčiau svarstyti visų dalykų – tiek gyvų, tiek inertiškų – tarpusavio ryšį“, – menininkų duetas N. Černiauskaitė ir U. Gelguda.

Uždegimas – metafora, atskleidžianti opias (post)modernios visuomenės problemas.

„Uždegimas leidžia suvokti tai, ko plika akimi nematyti: istoriją, įrašytą žmogaus ir planetos kūnuose, sistemas, kurios yra tikroji ligos šaknis, vidinius protrūkius, kurie dažnai nuslopinami, bet kuriuos vieną kartą atpažinus, jie gali tapti atspirties tašku sveikstant. Tol, kol pradedame rimtai žiūrėti į daiktų, gyvų ir negyvų, tarpusavio ryšį“, – pasakoja paviljono autoriai N. Černiauskaitė ir U. Gelguda.

Laikydamiesi šios linijos, instaliacijos kraštovaizdį ir architektūrą sukūrę architektai Petras Išora-Lozuraitis ir Ona Lozuraitytė-Išorė ekspozicinę erdvę sukūrė kaip vientisą hibridinį technoorganizmą. Tarp naudojamų elementų yra hibridinio dirvožemio paviršius, primenantis sintetinių medžiagų užkrėsto ir uždegimo kamuojamo fizinio kūno būklę.

„Instaliacija kviečia žiūrovą patekti į tam tikrą psichinę ir kūnišką būseną, galbūt šiek tiek karščiuojančią ir dezorientuotą, kad suvoktų gyvybės tinklą, kurį sudaro daugybė esybių ir skirtingų sričių, nuo medicinos iki hibridinės gamtos, nuo nervų sistemos iki trūkinėjančių technologinio skenavimo garsų,“ – idėjos sumanymu dalijasi menininkai N. Černiauskaitė ir U. Gelguda.

Įrengdami šį kūrinį sakralinėje erdvėje, dvasinio gijimo aplinkoje, menininkai teigia, kad tai vieta, kur galima atgauti jėgas ir atgimti iš naujo.

„Atpažintas uždegimas gali tapti atspirties tašku kelyje į sveikimą, jei tik pradėtume rimčiau svarstyti visų dalykų – tiek gyvų, tiek inertiškų – tarpusavio ryšį“, – teigia N. Černiauskaitė ir U. Gelguda.

„Manau, kad kiekvienas žiūrovas, apsilankęs mūsų paviljone, tikrai ras įtraukiančią ir daug peno apmąstymams suteikiančią instaliaciją, kuri kiekvienam suteiks naujų potyrių, praplės suvokimą apie planetos kūnų ir aplinkos tarpusavio ryšį sudėtingoje mūsų globalios visuomenės dinamikoje“, – ambasadorė D. Kreivienė.

Parodoje perteikiama mintis, kad uždegimas pagal apibrėžimą yra sisteminė būklė: ar tai būtų žmogaus kūnas, ar gamta, sistemos išlieka iš esmės susijusios. Uždegimas kviečia visuomenę ištirti ryšius – kasdien vis akivaizdesnius – tarp mūsų kūnų ir planetos.

„Mūsų menininkai savo instaliacijomis atkreipia dėmesį į tai ir priverčia žiūrovą susimąstyti apie sprendimus, galinčius „atvėsinti“ liepsnojančius žmogaus ir planetos kūnus. Manau, kad kiekvienas žiūrovas, apsilankęs mūsų paviljone, tikrai ras įtraukiančią ir daug peno apmąstymams suteikiančią instaliaciją, kuri kiekvienam suteiks naujų potyrių, praplės suvokimą apie planetos kūnų ir aplinkos tarpusavio ryšį sudėtingoje mūsų globalios visuomenės dinamikoje.

Dėkojame Lietuvos menininkams ir visai kūrybinei komandai, prisidėjusiai prie šio projekto įgyvendinimo, už vieną gražiausių paviljonų šių metų Venecijos bienalėje ir už puikią Lietuvos kultūros ir meno reprezentaciją“, – pastebi ambasadorė D. Kreivienė.

Paviljoną pristatantys ir papildantys leidiniai

Lietuvos nacionalinį paviljoną lydi leidyklos „Mousse Publishing“ ir LNDM išleistas gausiai iliustruotas katalogas, kurį sudarė Pakui Hardware, Valentinas Klimašauskas, João Laia ir Egla Mikalajūnė. Kataloge publikuojami A. Gelūno, V. Klimašausko, J. Laios, P. Išoros-Lozuraičio, O. Lozuratytės-Išorės, Estelle Hoy ir I. Lāce tekstai.

Kitas svarbus leidinys – „MRT art foundation“ knyga „Marija Teresė Rožanskaitė: X-Rays of Art and Life“. Knygos sudarytojai – dr. Laima Kreivytė ir Mykolas Piekuras.

Abu leidinius bus galima įsigyti apsilankius Lietuvos nacionaliniame paviljone Venecijoje.

Be nacionalinio Lietuvos paviljono pristatymo vyko ir Jono Meko filmo „Requiem“ peržiūra, kuri, pasak L. Gabrielaitytės-Kazulėnienės, tapo puikia proga sukviesti menininko draugus ir tuos, kurie seka ir žavisi jo kūryba iš viso pasaulio. Pristatyme dalyvavo ir menininko sūnus – Sebastian Mekas.

KAS: Lietuvos paviljonas „Inflammation“ 60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje

KUR: Chiesa di Sant‘Antonin, Castello 3477, Venezia

KADA: nuo 2024-04-20 iki 2024-10-31 (antradieniais – sekmadieniais nuo 11 val. iki 19 val.; pirmadieniais uždaryta)

ĮĖJIMAS NEMOKAMAS

„Lietuvių autorių menas ir literatūra Italijoje: kultūrinių įvykių atminties įprasminimas ir sklaida internetinėje leidyboje“ projektą finansuoja:

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI