Romos lituanistinė mokyklėlė„Bitutė“ švenčia 10 metų jubiliejų. A.Buckutės nuotr.

Romoje lietuvių įkurta lituanistinė vaikų mokyklėlė „Bitutė“ mini 10 metų jubiliejų. Tai seniausiai Italijoje veikianti mokyklėlė, kurioje savaitgaliais nemokamai galima mokytis lietuvių kalbos ir puoselėti lietuviškas tradicijas. „Didžiausia misija buvo, kad vaikai su savo mama ir su savo 50 proc. giminės iš mamos pusės prakalbėtų lietuviškai“, – ITLIETUVIAI.IT prisiminimais apie ir šiandien aktualius iššūkius pasidalino pirmoji mokyklėlės vadovė Emira Dervinytė.

„Man, kaip ir kitiems vaikams, būdavo smagu susitikti su draugais, žaisti ir ta proga lietuviškai pakalbėti ne tik su tėvais. Kai buvau mažesnė, tiesiog buvau patenkinta, kai rengdavome spektaklius, taip pamatydavau savo draugus, o dabar suprantu, kad šios mokyklėlės lankymas man parodė, kaip svarbu yra išsaugoti savo tėvų kalbą ir, svarbiausia, kultūrą, požiūrius, tradicijas“, – prisiminimais pasidalino viena pirmųjų „Bitutės“ mokinių, dabar jau 18-metė Marta Kačiulis. Mergina gimė Italijoje lietuvių šeimoje ir mokyklėlę lankė beveik 6-rius metus.

19-čio Valentino Casu įdirbis mokyklėlėje taip pat nenuėjo veltui. Būdamas paauglys pats vienas persikėlė gyventi į Lietuvą ir čia užbaigė gimnaziją. „Įgijau lietuvių kalbos ir istorijos žinių, kurios pravertė atvažiavus mokytis į Vilniaus lietuvių namų gimnaziją, kurią šiemet baigiau“, – sakė mamos lietuvės ir tėčio italo šeimoje augęs V. Casu. Jis „Bitutės“ mokyklėlę, kurios daugelis mokinių gimę mišriose šeimose, lankė 5-rius metus.

Kęstutis Liobikas. Asmeninio archyvo nuotr.

„Bitutę“ 2005 m. įkūrė tuometinis Italijos lietuvių bendruomenės vadovas Kęstutis Liobikas, kuriam idėjų, kaip pats sakė, suteikė lituanistė ir poetė Birutė Lenktytė-Masiliauskienė ir mokytoja Alma Juzumienė. Vyras prisiminė, kad vienas iš didžiausių iššūkių buvo įtikinti tėvus dėl mokyklėlės būtinybės. „2005 m. Romoje ir Milane pakviečiau vaikų tėvus į susitikimą su lituaniste apie lietuvių kalbos mokymą kitakalbėje aplinkoje. Romoje tą kartą į susitikimą atėjo tik Emira Dervinytė, kuri vėliau ir tapo pirmąją mokyklėlės vadove. Tačiau Milane, mano dideliam nustebimui, dalyvavo apie 10-15 lietuvių. Dalis jų jau augino mažamečius vaikus ir jiems vienas iš svarbiausių klausimų buvo, ar jų vaikai sugebės puikiai išmokti italų kalbą, jei jie bus mokomi ir lietuviškai. Šis susitikimas Milano lietuvius paskatino imtis konkrečių veiksmų. Jau kovo 19 d. pirmą kartą susirinko šeimos su vaikais. Šie susitikimai miesto parke vėliau įšaugo į lituanistinę mokyklėlę Milane. Tačiau Romoje ne viskas vyko taip sklandžiai. Lietuvių vaikų nebuvo daug, visi jie buvo labai skirtingo amžiaus, gyveno skirtingose miesto dalyse, o kai kurie net keliasdešimt kilometrų už Romos“, – prisiminė lituanistinės mokyklėlės įkūrėjas K.Liobikas.

Mokytojos E.Dervinytė (kairėje), N.Marciukaitė ir R.Rakauskaitė-Kačiulienė su „Bitutė“ vaikais. Asmeninio archyvo nuotr.

Romos mokyklėlę lankė 5-12 metų mokiniai. Jiems lietuvių kalbos, istorijos ir liaudies muzikos pamokėles pirmaisiais metais dėstė trys mokytojos. „Labai norėjosi lietuviškos aplinkos, net ne mums patiems, bet labiau vaikams. Jaučiausi atsakinga už teisingai ištartą žodį, gal todėl ir tapau lietuvių kalbos mokytoja. Mačiau, kaip džiaugdavosi vaikai, susitikę lietuviškose šventėse, ir tuo pačiu spausdavo širdį, nes žaizdavo „itališkai“. Buvau ne viena taip mąstanti mama, todėl ir susibėgome, todėl ir stengėmės”, – sakė lietuvių kalbos mokiusi Rasa Rakauskaitė-Kačiulienė. „Ėjau mokytojauti dėl to, kad mano sūnus mokytųsi lietuviškai rašyti, susipažintų su Lietuvos kultūra, ir kadangi pati buvau baigusi istoriją Vilniaus universitete, pasirinkau vaikus mokyti Lietuvos istorijos, vėliau dėsčiau muziką ir etnokultūrą“, – pasakojo kita „Bitutės“ mokytoja Nerija Marciukaitė.

Pasak pirmosios mokyklėlės vadovės ir muzikos mokytojos Emiros Dervinytės, visi buvo entuziastingai nusiteikę, ir didelių sunkumų mokyklėlėje nekilo. Svarbiausias tikslas, kaip sakė moteris, buvo prakalbinti vaikus lietuviškai: „Norėjome suteikti mūsų vaikams lietuvybę ir ją išlaikyti, nes buvo tikrai nemažai vaikų, kurie ne visi kalbėjo lietuviškai, tiesiog atsakinėjo tik itališkai savo mamos lietuvėms. Didžiausia misija buvo, kad vaikai su savo mama ir su savo 50 proc. giminės iš mamos pusės prakalbėtų lietuviškai“, – pasakojo E.Dervinytė.

Italijos lietuvių bendruomenės iniciatyvą mokyti vaikus kalbos apsiėmė globoti Lietuvos Respublikos ambasada Romoje. Tuometinis ambasadorius Šarūnas Adomavičius skyrė ambasados patalpas, kuriomis mokyklėlė naudojasi iki šiol. „Vaikai susirinkę mato, kad jie yra ne vieni kalbantys lietuviškai, kad Lietuva yra patraukli šalis, kad dar daug ko galima išmokti, ir tai įdomu. Kalba yra didelis turtas, tai tarytum raktas į dar vieną pasaulį. Mes dėkingi už atsiunčiamus mokytojus. Vienaip vaikai klauso, kai mama juos moko, ir visiškai kitas dalykas, kai yra mokytojas. Ir, žinoma, ši mokykla neįsivaizduojama be mamų indėlio, jos yra svarbios ir reikalingos mokyklos išlikimui. Norėčiau padėkoti visoms mamoms ir tėvams padedantiems išlaikyti lietuvybę, vedantiems savo vaikus į mokyklėlę ir suprantantiems jos svarbą”, – sakė dabartinė Lietuvos ambasadorė Italijoje Jolanta Balčiūnienė.

Skaistė Kerušauskaitė (kairėje) ir Rasa Pierbattisti. A.Buckutės nuotr.

Per dešimtmetį mokyklėlėje keitėsi mokiniai ir mokytojos, kuriomis paprastai tapdavo vaikų mamos. Šiuo metu „Bitutėje“ dirba iš Lietuvos atvykęs istorijos mokytojas Arnas Zmitra, suskirstęs mokinius į dvi – mažųjų ir vyresniųjų – grupes, dėsto jiems lietuvių kalbą, istoriją ir geografiją. Jam padeda mamos Skaistė Kerušauskaitė ir paskutiniuosius 4-rius metus mokyklėlei vadovaujanti Rasa Pierbattisti. „Susiduriame ir su iššūkiais, deja, vaikams ir tėvams trūksta motyvacijos mokytis ir bendrauti lietuvių kalba, trūksta įvairių dalykų mokytojų. Tiesa, šiuo metu turime istorijos specialybės praktikantą, bet būtų puiku turėti ir muzikos, vaidybos mokytojų savanorių. Be to, skiriasi vaikų kalbos mokėjimo lygis ir amžius“, – pagrindinėmis problemomis pasidalino R.Pierbattisti. Šiuo metu mokyklėlę lanko 15 vaikų, kurių amžius siekia nuo 3-16 metų.

Kviečiame paskaityti pirmųjų mokytojų įspūdžius iš „Bitutės“, aprašytus 2006-aisiais Italijos lietuvių bendruomenės žinių leidinyje.

Agnė Buckutė
ITLIETUVIAI.IT,
2015 m. lapkričio 17 d.