4 dešimtmečius Vatikane dirbantis Saulius – apie lietuvybės išlaikymą ir ryšį su Jonu Pauliumi II
„Užaugau lietuviškoje šeimoje, kurioje kalbėti lietuvių kalba buvo normalu“, – pasakoja Australijoje gimęs, didžiąją gyvenimo dalį Romoje gyvenantis žurnalistas Saulius Augustinas Kubilius. Ir nors Lietuvoje niekada negyveno, sklandžia lietuvių kalba jis pasakoja, kad lietuvybė padeda išsaugoti jo šaknis. Mat žurnalisto senelis – Stasys Šilingas, politikas ir visuomenininkas, 1918-aisiais kūręs Lietuvos nepriklausomybę, su kuriuo ryšį padeda užmegzti likę laiškai.
Gabrielė Kloniūkaitė
Romos gatvių šurmulyje įsikūrusios oficialios Šventojo sosto žiniasklaidos priemonės. Čia veikia ir „Vatican news“ lietuvių redakcija, transliuojanti naujienas tikintiesiems. Vienas jos darbuotojų – jau daugiau nei 4-is dešimtmečius Vatikano radijo koridorius minantis Saulius. Pašnekovas gimė Australijoje, didžiąją gyvenimo dalį gyvena Italijoje, bet Lietuva ir bendravimas lietuvių kalba buvo ir yra, sako, savaime suprantamas.
„Aš užaugau lietuviškoje šeimoje, tėvai taip auklėjo (…), kad namuose vaikai mes tarpusavy ir su tėvais tik lietuviškai šnekėdavome. Gaudavome barti, jei angliškai kokį žodį pratardavome“, – prisimena Saulius.
Pašnekovas lietuvių kalbą išsaugojo iki šiol – nors gyvena Romoje, darbe šią kalbą naudoja kasdien. Žurnalistas su kolegomis rengia naujienas ir radijo laidas „Vatican News“, girdimas ir LRT Klasikos bangomis.
„Mūsų žmonės turi uždavinį sekti popiežiaus vaizdo arba balso įrašus, kurie yra mūsų dikasterijos nuosavybė. Visi mikrofonai ir įrašai yra mūsų žmonių rankose.
Čia yra ir lietuvių programa, viena iš 40 kalbinių redakcijų. Mūsiškė yra nepriklausoma, ta prasme, kad mes turime savo žmones ir redaktorius. Mes dirbame, kad parengtume radijo laidą ir skelbtume žinias“, – apie savo darbo subtilybes pasakoja lietuvis.
Per visą karjerą, Saulius pasakoja, yra matęs iš viso 5-is popiežius, su trimis jų susitikęs. Kaip pasakoja, popiežiai kartais atvyksta pasimatyti su komunikacijos dikasterijos žmonėmis, taip buvo su Benediktu XVI ir dabartiniu pontifiku Pranciškumi. O iš Lenkijos kilęs Jonas Paulius II, kaip pasakoja žurnalistas, lietuviams buvo itin geras.
„Jis visada ieškodavo progų pasakyti ar padaryti kažką daugiau. Kai vyko audiencijos, teko ne kartą dalyvauti ir vėliau net nereikėdavo prisistatyti, jis jau iš tolo mojuodavo, žinodavo mus“, – džiaugiasi pašnekovas.
Lietuviška redakcija Vatikano radijuje įsikūrė viena pirmųjų, jai jau daugiau nei 80 metų. Prie šios redakcijos veiklos Saulius prisijungė, kai atvyko į Romą studijuoti filosofijos ir teologijos. Atvykęs čia, pasakoja, kaip ir Australijoje, pateko į nedidelę lietuvių bendruomenę.
„Dauguma lietuvių labai aktyviai dirbo didelius darbus dėl Lietuvos nepriklausomybės“, – pasakoja žurnalistas.
Tačiau darbas tada atrodė visiškai kitaip nei šiandien.
„Anksčiau neturėjome jokio tiesioginio ryšio su žmonėmis Lietuvoje, tada dar buvo neįsivaizduojama turėti bendradarbius ar korespondentus ten, tai nebuvo įmanoma.
Ir mes visą laiką iki pat laisvėjimo pradžios buvome tokie rezistentai, su rezistencija palaikydavome pogrindžio spaudą ir skaitydavome ją laidose. Kiti mūsų šaltiniai buvo užsienio lietuvių spauda. Buvo visai kiti laikai“, – pasakoja lietuvis.
Nedidelėje lietuvių bendruomenėje buvo puoselėjama lietuvybė ir lietuvių kalba, vyko valstybinių švenčių minėjimai, šokiai, įvairūs renginiai. Dauguma lietuvių labai aktyviai dirbo didelius darbus dėl Lietuvos nepriklausomybės, – pasakoja žurnalistas.
Į Australiją iš Romos pašnekovas taip niekada ir negrįžo, Italijoje susikūrė namus, tapo vienu lietuvių bendruomenės Italijoje kūrėjų. Ir nors ne kartą galvojo apie gyvenimą Lietuvoje, vis dėlto liko Romoje. Čia sukūrė šeimą, kurioje dėl kalbėjimo lietuviškai klausimų taip pat niekada nekilo.
Saulius pasakoja, kad jo tėvai į Australiją emigravo 6-ojo dešimtmečio pradžioje. Ne savu noru gimtinę palikusi ir į svetimą kraštą išvykusi šeima visada norėjo jaunąją kartą auginti sąmoningais lietuviais.
„Ir man atrodo, kad dėl to labai sunku rasti teisingą ryšį su praeitimi. Su tuo, kas tapo tragedija ir šeimai, ir, galų gale, visai Lietuvai“, – dalijasi Saulius.
Toks tėvų mąstymas, kaip pasakoja pašnekovas, atsirado dėl šeimos istorijoje glūdinčio lietuviškumo. Žurnalisto senelis – politikas ir visuomenininkas Stasys Šilingas, buvęs Lietuvos valstybės tarybos pirmininkas, 1918-aisiais kūręs Lietuvos nepriklausomybę. Okupacinės valdžios vėliau ištremtas ir kalintas.
„Dėl to tragedija tęsėsi net ir toje laimingoje šalyje Australijoje. Pasąmonėje tas ir užsiliko, užsibuvo tos skriaudos, dėl kurių tėvai jaudinosi, net ir mes likome žaizdoti.
Ir man atrodo, kad dėl to labai sunku rasti teisingą ryšį su praeitimi. Su tuo, kas tapo tragedija ir šeimai, ir, galų gale, visai Lietuvai“, – dalijasi Saulius.
Tačiau priduria, kad atkurti šį ryšį jam labai padėjo išsaugoti senelio laiškai mamai ir jos seserims, kuriuos, laimei, galėjo perskaityti ir ne vieną kartą.
„O laiškuose yra daug enigmatiškų dalykų, pavyzdžiui, jis teigia, kad mums užkirstas kelias į praeitį. Ką tai reiškia? Tai yra mįslė, kurią reikia įminti“, – sako lietuvis.
Šias paslaptis Saulius bando įminti ir taip pažinti savo šaknis, kurios giliai įsitvirtinusios Lietuvoje, nepaprastoje šeimos istorijoje. Tai padeda kasdien, per langus žvelgiant į Vatikaną, širdyje nepamiršti Lietuvos.
