Žurnalistas Andrius Tapinas aplankė Romos lietuvius. Ž.Morkūnaitės nuotr.

„Jus būtina imti už pakarpos gerąją prasme. Kol dar rūpi Lietuva, motyvuoti duoti atsaką, kad jūs Lietuvai taip pat rūpite“, – aktyviai Italijos lietuvių bendruomenei kalbėjo žurnalistas Andrius Tapinas.

Balandžio 8 d. Romoje svečių namuose Villa Lituania bendruomenė susitiko su vienu populiariausių Lietuvos televizijos laidų vedėju, rašytoju, žurnalistu ir prodiuseriu Andriumi Tapinu. Svečias į Romą atvyko aplankęs Anglijos ir Liuksemburgo lietuvių bendruomenes. „Ryšiai tarp emigrantų ir Lietuvos po truputį trukinėja. Jei valstybė tavimi nesidomi, tuomet ir tu palaipsniui norą prarandi. Tai čia gal toks nedidelis mano įnašas visuomeninis, asmeniniai bandymai pakalbėti, parodyti užsienio lietuviams iš arčiau ir labai atvirai, kas dabar vyksta Lietuvoje, su kokiomis problemomis susiduriame ir ką galime mes, kaip tautiečiai, padaryti šiais klausimais. Mano siekis yra priminti, kad esame valstybės dalis, kad ir kur bebūtume. Didžiausia mūsų respublikos klaida, kurią matau, tai nusigręžimas nuo emigravusių žmonių, jau nekalbu apie kaltinimus išsižadėjus Lietuvos“, – susirinkusiems Italijos lietuviams kalbėjo A. Tapinas.

„Įsivaizduokime Lietuvą po 20 metų“, – ragino žurnalistas akcentuodamas žmonių moralinius, dvasinius pasirinkimus, taip pabrėždamas faktą, kad ne vien valdžios sprendimai kreipia mūsų šalies vairą. Taip pat išdėstė šviesiosios ir tamsiosios ateities perspektyvų scenarijus ir pabrėžė kritinio mąstymo žiniasklaidos atžvilgiu svarbą. „Turime suprasti, kad į šiuolaikinę žiniasklaidą reikia žiūrėti sąmoningai, formuoti kritinį mąstymą ir nustoti aklai vadovautis jos teigiamomis tiesomis ir atsakingai rinkis, kokius naujienų srautus priimame“, – kvietė A. Tapinas.

Ž.Morkūnaitės nuotr.

Paklaustas, kokius panašumus ir skirtumus mato tarp lietuvių bendruomenių šalies viduje ir užsienyje, žurnalistas pripažino, kad palyginti su mažų miestelių žmonėmis, išeiviai dažnai pasižymi didesniu potencialu, išsilavinimu, platesnėmis galimybės ir ryšiais. „Būtent todėl, jus būtina imti už pakarpos gerąją prasme. Kol dar rūpi Lietuva, motyvuoti duoti atsaką, kad jūs Lietuvai taip pat rūpite“, – šmaikščiai apie opius klausimus kalbėjo žurnalistas.

„Norėtųsi, kad susirinktų Italijos, Anglijos, Vokietijos lietuviai Lietuvoje su mūsų pagrindiniais žmonėmis, geriausiais intelektais ir paprasčiausiai išdiskutuotų: na, tai ką darome per artimiausius dvejus metus? Ko jūs iš mūsų norite? Kokia situacija? Ko mes iš jūsų norime? Tai nėra globalios bėdos, kurias gali išspręsti tik prezidentas. Dėl to visada ir bandau kalbėti apie mikro Lietuvą ir sprendimus, kuriuos galime daryti kiekvienas iš mūsų“, – teigė A. Tapinas.

Kalboje panaudojęs mokslinį Z kartos terminą, žurnalistas didelį dėmesį skyrė naujajai kartai, dalijosi pasakojimais ir faktais iš daugiau nei 150 – ties aplankytų Lietuvos miestų ir miestelių mokyklų, pokalbių su mokytojais ir mokiniais, teigdamas, kad daugelis tėvų, nekalbant apie švietimo įstaigose dirbančius asmenis, nė nenumano, ką jaunoji karta veikia socialiniuose tinkluose, koks jų ryšys su technologija. „Išnaudodami technologines galimybes, kurias pajėgi išgauti naujoji karta, galime pasiekti labai stiprių startų. Turime pradėti investuoti į jaunąją kartą ir į save pačius per technologijas, paruošti šią kartą su perspektyviu planu“, – apie jaučiamą didelį atotrūkį tarp kartų ir apie šios problemos sprendimus kalbėjo žurnalistas.

Paklaustas apie tai, kokią ateitį jis mato teigiamai vaiko raidai, pats augindamas du vaikus, rašytojas akcentavo bendravimo, skatinimo, pažinimo galias: „Gera ateitis, kuomet turi pasirinkimo laisvę pagal savo talentą, kai nesi užspaustas mažo miestelio lokalumo ir negalėjimo prieiti prie talento vystymui reikalingų priemonių. Geros mokyklos esminis dalykas nėra visų priemonių turėjimas, bet gebėjimas atpažinti talentą, palaikymas, motyvavimas, parodymas visų įmanomų kelių šį talentą ugdyti, supažindinant su geriausiais būreliais, projektais, universitetais, parodymas, kad galima nebijoti galvoti apie universitetus ir kad jų sąrašas nepasibaigia Vilniumi“.

Kalbėdamas apie tautiškumo ugdymą išeivijoje žymus Lietuvos žurnalistas pasidalino konkrečiais patarimais: „Nėra paprastesnio dalyko kaip savo vaiką siųsti į lietuviškas vasaros stovyklas, primityvu iki negalėjimo, vėlgi tai mikro dalykas, bet yra fantastiškų stovyklų, juose užsimezga ryšiai, iškart persikelia į socialinius tinklus, taip ir toliau palaikomi kontaktai, o šiais laikais ir atskristi į Lietuvą atostogoms, savaitgaliui yra tikrai įmanoma. Patiems tėvams siejant savo laisvalaikį su Lietuva prasmingai, linksmai praleidžiant joje laiką, vaikui tai tampa geriausiomis tautiškumo pamokomis. Pražygiuokite su savo vaiku Kovo 11-sios proga paradu savo gimtajame mieste, skaičiuodami trispalves, džiaukitės Lietuva“.

Žiedūnė Morkūnaitė, ITLIETUVIAI.IT bendradarbė Romoje

ITLIETUVIAI.IT,
2016 m. balandžio 9 d.