Kotryna Buono. Asmeninio archyvo nuotr.

Italijoje rengiami naujausių laikų Lietuvos istoriją pasakojančios knygos pristatymai. Istoriko Roko Tracevskio parašyta ir itališkai šiemet išversta La vera storia della Lituania nel XX secolo (Tikroji 20 amžiaus Lietuvos istorija – liet.) knyga pristatoma Milane ir Palerme.

Renginių kalendorius:

Balandžio 10 d., 17.00 val. paskaita „L‘Europa dei popoli: Cento anni di storia della Lituania e il ruolo delle Repubbliche Baltiche nell‘Europa di oggi“ (Università Vita-Salute San Raffaele, Aula Newton-Dibit 1, Via Olgettina 58, Milanas).
Balandžio 11 d., 19.00 val. paskaita Palerme „La vera storia della Lituania nel XX secolo“ (Piazza dei Quartieri 2, Comune di Palermo, villa Nesciemi).
Balandžio 12 d., 10.30 val. Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Ričardo Šlepavičiaus paskaita „La vera storia della Lituania nel XX secolo“ (Università degli Studi, Sala Crociera di Studi Umanistici, Via Festa del Perdono 7, Milanas).

Knygos La vera storia della Lituania nel XX secolo autorius, istorikas ir žurnalistas R. Tracevskis ITLIETUVIAI.IT yra sakęs, kad Vakarų Europoje vis dar tebevyrauja sovietinis istorijos naratyvas II-ojo pasaulinio karo vidurio ir rytų Europos istorijos klausimų atžvilgiu. „O ypač Italijoje, kur iki pat SSRS žlugimo buvo labai stiprus komunistinis judėjimas, nors, žinoma, jis buvo ne toks dogmatiškas kaip Sovietų Sąjungoje. Išnykstant Sovietų Sąjungai, dauguma Italijos komunistų transformavosi į vakarietišką centro kairę, nors tam tikros prorusiškos simpatijos, matyt, išliko daugelio italų galvose. Pavyzdžiui, italė Federica Mogherini, dabartinė Europos Sąjungos vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė, dar 1988 m. buvo Italijos komunistų jaunimo federacijos (Federazione Giovanile Comunista Italiana) narė. Na, dabar ji jau yra visiškai persitvarkiusi. Per 1976 ir 1979 metų Italijos parlamento rinkimus Italijos komunistų partija gavo apie trečdalį visų italų balsų. Simpatijos Rusijai tebėra labai stiprios Italijoje, ir sovietinis istorijos naratyvas tebevyrauja net Italijos akademiniuose sluoksniuose: italams Rusija tebėra mistiška ir romantiška šalis – baletas, Leninas, Dostojevskis, Tolstojus, ikrai – ir į iš Rusijos sklindantį istorijos naratyvą jie žiūri nekritiškai, todėl Italijoje nesunku pristatinėti, pavyzdžiui, Galinos Sapožnikovos knygą, kurioje rašoma, kad 1991 m. sausio 13 d. lietuviai šaudė į lietuvius prie TV bokšto. Politikų galvose esantys istoriniai naratyvai dažnai apsprendžia net ir su geopolitika susijusius sprendimus, todėl svarbu šviesti italus ir kitus vakariečius. Reikia formuoti naratyvą, teigiantį, kad lietuviai irgi yra vakariečiai civilizacine prasme, tik istorija lietuvius nuo 1939 metų, t. y. nuo Molotovo-Ribbentropo pakto (o, paprasčiau kalbant, Stalino-Hitlerio pakto sudarymo) ypač skriaudė“, – įžvalgomis pasidalino R. Tracevskis.

Pasak užsienio skaitytojų auditorijai skirtos knygos autoriaus, jos turinys ir stilistika taip pat buvo konstruojami atitinkamai – siekiant supažindinti ir sudominti Vakarų Europos publiką. „Vakariečiams reikėjo knygoje paaiškinti ir paprasčiausius dalykus: pavyzdžiui, kad lietuviai nėra slavai. Be to, lietuviams daug kas suprantama iš pusės žodžio. Žodžiai „išėjo į mišką“, pavartoti pokario istorijos kontekste, lietuviams reiškia prisijungimą prie partizaninio judėjimo, o italas, galbūt, pagalvotų apie triufelių paiešką miške. Be to, norint vakarietį sudominti jam nežinoma Lietuva, reikia rašyti įdomiai – stengiausi vengti sauso akademinio stiliaus, kuris vidutinį vakarietį atbaidytų“, – knygos rašymo ypatumus nupasakojo autorius.

Knygą apie tikrąją Lietuvos istoriją išleido San Marino leidykla „Il Cerchio“. Jos vertimą į italų kalbą iniciavo Italijos lietuvė Kotryna Buono. Knygą galima įsigyti internete ir užsisakyti italų knygynuose. 2013 metais R. Tracevskio parašytą ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išleistą knygą taip pat galima įsigyti anglų ir rusų kalbomis. Išvysti itališkos dienos šviesą knygai padėjo Lietuvos kultūros instituto skirta parama.

ITLIETUVIAI.IT