Italijos kino teatruose – įspūdinga ukrainiečių filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ kelionė
Jau beveik du mėnesius karinę Rusijos agresiją patirianti Ukraina sulaukė daugybės paramos inciatyvų visame pasaulyje. Italijoje vienas įsimintiniausių buvo solidarumo bangą kino salėse sukėlęs ukrainiečių režisierės Irynos Tsilyk dokumentinio filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ („The Earth is Blue as an Orange“) turas po šalies kino teatrus. Per itin trumpą laiką juosta aplankė daugiau kaip dvi dešimtis miestų nuo šiaurės iki pietų. Solidarumo akcijos, kurią sumanė Lietuvos ir Ukrainos ambasados bei Lietuvos kultūros atašė Italijoje, metu buvo renkamos lėšos nuo karo veiksmų stipriai kenčiančiai Ukrainai paremti.
Orinta Rikterytė
ITLIETUVIAI.IT
Per dvi savaites 37 seansai
Net 24 Italijos miestuose ir miesteliuose kovą buvo galima stebėti fronto linijoje Donbase nufilmuoto ukrainiečių režisierės Irynos Tsilyk dokumentinio filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ seansus. Filmas iš viso buvo parodytas beveik 40 kartų. Dalis kino salių filmą demonstravo nemokamai ir kvietė asmenis savarankiškai aukoti Ukrainai, kiti visus už bilietus surinktus pinigus pervedė paramos fondams, padedantiems Ukrainos žmonėms.
Solidarumo akcija sulaukė didelio susidomėjimo visuose prie jos prisijungusiuose miestuose, dėl to kai kuriose kino salėse ukrainiečių režisierės juosta bus rodoma ir toliau.
Vienur buvo apsiribota filmo seansais ir paramomis, kitur pasitelktos ir papildomos iniciatyvos. Pavyzdžiui, Venecijoje į filmo seansą pakviesti ukrainiečius studentai, su kuriais vėliau kartu buvo gaminama tradicinė sriuba – barščiai. Visai mažame miestelyje, esančiame netoli Turino, į filmo peržiūrą susirinko net pusę miesto gyventojų.
Prie tokios įspūdingos filmo kelionės po Italijos kino teatrus daug prisidėjo ir Italijos lietuviai, aktyviai organizavę juostos rodymą savo miestuose.
Toskanos lietuvių bendruomenė šalia dokumentinio filmo peržiūros papildomai suorganizavo ir diskusiją su Florencijos universiteto istoriku Stefano Bottoni, kuris dalinosi įžvalgomis apie filmą ir tokiu būdu dar labiau praturtino kultūrinio solidarumo vakarą.
„Labai džiaugiuosi, kad kartu su Lietuvos garbės konsulatu Toskanoje ir Florencijos kultūros centru „La Fondazione Culturale Niels Stensen di Firenze“ turėjome galimybę pristatyti Toskanos publikai Irynos Tsilyk dokumentinį filmą „Mėlyna kaip apelsinas Žemė“ ir po filmo peržiūros organizuoti diskusiją su profesoriumi Stefano Bottoni.
Istoriko vertingos įžvalgos labai praturtino vakarą. Manau, kad Lietuvos kultūros atašė Italijoje mintis surengti šio filmo peržiūras Italijoje ir supažindinti italus su Ukraina bei tokiu būdu prisidėti prie paramos Ukrainai yra labai prasminga. Širdis džiaugiasi, nes kino salė tą vakarą Florencijoje buvo beveik pilna. Nuoširdžiai dėkoju visiems susirinkusiems už solidarumą ir neabejingumą,“ – pasakoja Toskanos regione filmo peržiūrą organizavusi lietuvių bendruomenės pirmininkė Asta Kriščiūnaitė-Dantoni.
Italijos kino bendruomenės paramos akciją sumaniusi surengti Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė sako, jog tokios sėkmės nesitikėjo. Ji pabrėžė, kad filmo tematika šių dienų kontekste yra kaip niekad aktuali.
„Filme pasakojama apie karą, kuris prasidėjo jau daug ankščiau. Nors filmo režisierė yra ukrainietė, labai didžiulę komandos dalį sudaro lietuviai, tad taip ir gimė idėja. Tiek aš pati, tiek mano kolegės kitose šalyje pradėjome inicijuoti filmo rodymą. Viskas prasidėjo nuo kelių draugų, kuomet jiems paskambinau ir užklausiau, ar norėtų savo kino teatruose suorganizuoti filmo peržiūrą, o baigėsi didele iniciatyva, kuri nuvilnijo per visą Italiją: nuo pietų iki šiaurės,“ – pasakojo kultūros atašė.
Dokumentiniame filme – baisi karo kasdienybė
Irynos Tsilyk (g. 1982 m. Kijeve) Donbase sukurtas debiutinis dokumentinis filmas „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ sulaukė daugybės tarptautinių apdovanojimų, o „Sundance“ (JAV) kino festivalyje gavo apdovanojimą už geriausią režisūrą. Filmas pasakoja apie karo kraštutinumus, jo keliamas traumas ir banalią periferinę egzistenciją kasdieniame gyvenime.
Čia pro kameros objektyvą stebima, kaip paprasta šeima sprendžia karo klausimus pasitelkdami video kamerą, o filmo herojė ukrainietė Ana ir jos vaikai (šiuo metu apsistoję Lietuvoje) kartu kuria prasmę iš beprasmio konflikto. Kol išorinį pasaulį kausto bombų garsai ir chaosas, vieniša mama Ana ir jos keturi vaikai karo zonoje sugeba išsaugoti savo namus.
Daugybės tarptautinių apdovanojimų sulaukusį filmą prodiusavo žinoma Lietuvos kino režisierė Giedrė Žickytė („Šuolis“) ir jos įkurta studija „Moonmakers“. Statant filmą dirbo gausi lietuvių kūrėjų komanda.
„Lietuvių autorių menas ir literatūra Italijoje: kultūrinių įvykių atminties įprasminimas ir sklaida internetinėje leidyboje“ projektą finansuoja:
