Tradicinės Rasų nakties burtai šį savaitgalį, trumpiausią metų naktį, pasklis kalnuotoje šiaurės Italijoje. Pjemonto ir Lombardijos regionų lietuvių bendruomenės kartu su Virtualia lituanistine Italijos mokykla kviečia Jonines švęsti pagal lietuviškus papročius: su tradiciniais šokiais, žolynų rinkimu ir, žinoma, paparčio žiedo paieškomis. Šio laimės simbolio gamtos apsuptame kalnų vienuolyne padės ieškoti apie Rasų šventę pasakojančią knygą „Fel(i)ce“ išleidusi Italijos lietuvė Vilma Černikytė ir jos sukurti personažai – lapė Smile bei pelėda Uru.

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

Legendomis apipinta gražiausia lietuviška vasaros šventė Rasos (Joninės) šeštadienį, birželio 24-ąją, bus paminėta ypatingoje vietoje – 1200 m aukštyje, Pjemonto regiono kalnuose, kur įsikūręs piligrimams ir kalnų mylėtojams gerai pažįstamas, įspūdingo grožio Oropos (Biella) vienuolynas.

Šventovės teritorijoje esantis kalnas Sacro Monte di Oropa paskelbtas UNESCO pasaulio paveldo objektu. Vienuolyno komplekse yra išlikusi originali istorinė bažnyčia, didingumu pribloškia ir dabartinė šventovė, supama įvairių statinių, skirtų tikinčiųjų ir turistų svetingumui.

„Norėjome rasti vietą, kuri būtų arčiau gamtos. Nes, kaip žinome, Joninių (Rasų) šventės pagoniškos tradicijos yra labai susijusios su gamta: vanduo, kupoliavimas, vainikų pynimas iš žolynų, saulės leidimasis“, – V. Ramella Paia.

Šventę kartu organizuojančios Pjemonto ir Lombardijos regionų bendruomenės kviečia visus Italijos lietuvius prisijungti ir šioje magiškoje vietovėje prisimenant protėvių tradicijas kartu pasitikti saulėgrįžą – stebuklais ir mistika apgaubtą trumpiausią metų naktį.

• 

• 

Renginio sumanytoja, Pjemonto lietuvių bendruomenės valdybos narė Vilma Ramella Paia sako, kad ši vieta pasirinkta neatsitiktinai, nes Rasos tradiciškai švenčiamos gamtos apsuptyje.

„Norėjome rasti vietą, kuri būtų arčiau gamtos. Nes, kaip žinome, Joninių (Rasų) šventės pagoniškos tradicijos yra labai susijusios su gamta: vanduo, kupoliavimas, vainikų pynimas iš žolynų, saulės leidimasis. Mums ši vieta pasirodė mistiška ir labiausiai tinkanti visiems susiburti. Vienuolynas yra ne tik įspūdingoje vietoje, tai unikali šventovė su didžiule kalnuose pastatyta katedra ir keliomis bazilikomis, kur yra ir garsioji juodosios Mergelės Marijos (Madonna Nera) skulptūra“, – pasakoja V. Ramella Paia.

Italijos lietuvė sako, kad Jonines švenčia ir italai, tačiau jų tradicijos daugiau siejamos su krikščionybe ir gerokai skiriasi nuo lietuviškųjų papročių, išsaugojusių betarpišką sąlytį su gamta. Todėl, pasak pašnekovės, ypač svarbu jas puoselėti ir pasaulio lietuvių gretose, perduoti vaikams bei supažindinti vietinius.

• 

• 

• 

• 

„Prieš perskeldama gyventi į Italiją, Pjemonto regioną, savyje turėjau stiprią meilę lietuvių tradicijoms, papročiams. Nuo vaikystės šokau tautinius šokius, dirbau rajono mokykloje dailės mokytoja, kur taip pat puoselėjau lietuviškas tradicijas. Dalyvaudavau beveik visose Jurginių, Joninių, Žolinės šventėse su šokių kolektyvais. Todėl dabar vis noriu perkelti tradicijas į Italiją lietuvių bendruomenei ir jų artimiesiems, tuo pačiu ir vietiniams italams parodyti, kokios gražios yra mūsų išsaugotos tradicijos.

Italijoje Šv. Jono šventės švenčiamos vangiau nei Lietuvoje, nors kai kuriuose miesteliuose, kurių globėjas Šv. Jonas (San Giovanni) yra įprasta paminėti šią dieną. Bet jie švenčia visai kitaip nei mes. Jų tradicijos nėra susietos su gamta, kaip lietuvių“, – pabrėžia Pjemonto lietuvė.

„Gaglianico savivaldybėje pristatysime rašytojos-iliustratorės, knygos „Fel(i)ce“ autorės Vilmos Černikytės paroda. Ji bus pagrindinė viešnia ir supažindins renginio dalyvius su Rasų šventės tradicijomis“, – A. Orlova.

Pjemonto regionas jau turėjo puikią progą pažinti Rasų šventės papročius. 2017 m. Gaglianico miestelyje Vilmos kvietimu lankėsi Panevėžio tautinių šokių kolektyvas „Grandinėlė“, pristatęs italams dalį lietuviškų šokių tradicijų ir Oropos vienuolynui padovanojęs lietuvišką prakartėlę, dabar saugomą šventovės požemyje įkurtame prakartėlių muziejuje.

• 

• 

Sulaukti tautinių šokių kolektyvo Iš Lietuvos Pjemonto bendruomenė tikėjosi ir šiemet, tačiau planams netikėtai pasikeitus, šventės programą organizatoriams teko keisti.

„Renginį pradėjome organizuoti prieš pusę metų. Pasimokėme, kad geriau nedaryti Joninių per pačias Jonines, nes jeigu netikėtai nebegali atvykti planuotas kolektyvas, tai tuomet rasti kitą kolektyvą beveik neįmanoma. Su tokia problema susidūrėme, bet radome sprendimą – surinkome iš Pjemonto ir Lombardijos regionų muzikuojančius žmones, kurie turi tautinius kostiumus.

Programą visiškai pakeitėme. Gaglianico savivaldybėje pristatysime rašytojos-iliustratorės, knygos „Fel(i)ce“ autorės Vilmos Černikytės parodą. Ji bus pagrindinė viešnia ir supažindins renginio dalyvius su Rasų šventės tradicijomis“, –renginio organizavimo iššūkius prisimena Pjemonto lietuvių bendruomenės pirmininkė Aurelija Orlova.

• 

• 

• 

Iš Milano atvykusi V. Černikytė šventės dalyviams pristatys savo italų-lietuvių kalbomis išleistą knygą vaikams „Fel(i)ce“ (itališkai „felice“ reiškia laimingas, o „felce“ – papartis), pasakojančią apie lietuviškas Rasų nakties tradicijas ir lapės Smiles bei pelėdos Uru nuotykius trumpiausią metų naktį ieškant laimę nešančio paparčio žiedo.

Vaikai ir suaugę galės sudalyvauti ir edukacinėje iliustratorės laboratorijoje bei pabandyti sukurti savąją laimės paieškų istoriją, naudodamiesi autorės pagamintais rankų darbo štampukais. Užsiėmimai vyks italų ir lietuvių kabomis, kad lietuviškus papročius pažintų ir italai.

„Papasakoju italams ir apie pas mus gyvuojančią tradiciją ieškoti paparčio žiedo, kuris neegzistuoja. Sužinojau, kad panaši istorija Italijoje irgi buvo, tik su krikščionybe nunyko“, – V. Černikytė

„Norėtųsi kiek įmanoma labiau padaryti tokią tikrąją šventę pagal visas tradicijas ir parodyti italams kaip išlaikėme tą kultūrinį paveldą“, – pabrėžia V. Černikytė.

Jau antrąjį, herojais ir istorijomis papildytą knygos leidimą parengusi autorė sako, kad italai domisi lietuvių papročiais ir noriai klausosi legendomis apipintų istorijų.

• 

• 

• 

• 

„Darydama įvarius knygos pristatymus atradau labai netikėtų, naujų dalykų. Paskutinį kartą toks pristatymas vyko privačioje pilyje netoli Varese miesto. Jo dalyviams italams papasakojau apie senovinius Rasų šventės papročius, apie žolelių skynimą, apie įvairias legendas, kurias perskaičiau rengdama savo knygą, pavyzdžiui, kaip raganos pasidaro iš žolelių pudrą ir pasipudravusios pažastis ant bičių avilių atskrenda į šventę. Papasakoju italams ir apie pas mus gyvuojančią tradiciją ieškoti paparčio žiedo, kuris neegzistuoja. Sužinojau, kad panaši istorija Italijoje irgi buvo, tik su krikščionybe nunyko“, – sako Rasų šventę aprašiusi lietuvė.

Po dirbtvuių ir bendrų pietų šventės dalyviai vyks į Gaglianico miestelio Joninių šventę, kur vyks lietuviškų Joninių tradicijų pristatymas, remiantis V. Černikytės iliustracijų paroda. Joninių naktį taip pat laukia tradicinis kupoliavimas, liaudies dainos, žaidimai ir šokiai.

„Bus galimybė ir apsistoti kalnuose esančiame Oropos vienuolyne, bendri pietūs vyks vienuolyno restorane, paragausime tos vietovės tradicinių patiekalų, supažindinsime ir su lietuvių tradicine virtuve. Be abejo, labai džiaugiamės, kad galime bendradarbiauti su kaimyniniu Lombardijos regionu – tai skatina bendrystę ir yra labai geras pavyzdys, kad galime kartu dirbti“, – prisijungti prie Joninių šventės visus Italijos lietuvius kviečia Pjemonto bendruomenės pirmininkė A. Orlova.

Renginyje ypač laukiama ir Italijos lituanistinių mokyklų šeimų bendruomenė, turėsianti galimybę kartu paminėti ir mokslo metų užbaigimo šventę.

• 

KAS: Pjemonto ir Lombardijos regionų bendruomenių Joninės (Rasos)

KUR: Oropa (Biella) vienuolynas

KADA: Birželio 24 d., šventės pradžia 10 val.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba“