Amžinajame mieste Romoje, kur, sakoma, veda visi keliai, šį kartą susitiks talentingi jaunosios kartos Lietuvos ir Lenkijos atlikėjai – smuikininkė Dalia Kuznecovaitė ir pianistas Tymoteusz Bies. Italijos Prezidento rūmuose Quirinale jie koncertuos sekmadienį ir taip paminės ypatingą progą – garbingą Abiejų Tautų Respublikos 1791-ųjų Gegužės 3-osios Konstitucijos sukaktį. Ši Konstitucija, laikoma vienu svarbiausiu buvusios epochos dokumentu, yra pirmoji parlamentiniu būdu priimta rašytinė Konstitucija Europoje ir antroji pasaulyje. Abiejų šalių muzikantai šia proga Romoje atliks garsiausių Lietuvos ir Lenkijos kompozitorių kūrinius smuikui ir fortepijonui. Apie išskirtinį koncertą portalui ITLIETUVIAI. IT papasakojo Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prusevičienė ir Lietuvos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius.

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

Muzika gali sugriauti visas sienas, net ir pandemijos metu – sako Lietuvos Nacionalinės Filharmonijos vadovė Rūta Prusevičienė, džiaugdamasi, kad du jauni, talentingi Lietuvos ir Lenkijos atlikėjai, nepaisant visų kliūčių, galės pasirodyti ilgai planuotame koncerte Italijoje.

Žinomiausi lietuvių ir lenkų kompozitorių kūriniai smuikui ir fortepijonui sekmadienį, gegužės 2 d., skambės Romoje, Prezidento rūmų Quirinale koplyčioje. Ypatingoje vietoje vyksiantis koncertas bus dedikuotas ypatingai progai – 230-osioms Lietuvos ir Lenkijos valstybės Gegužės 3-osios Konstitucijos metinėms, o jį transliuos nacionalinė Italijos radijo stotis RAI 3.

„Proga tikrai išskirtinė. Vis dėlto minime seniausios Europoje ir antrosios pasaulyje Konstitucijos sukaktį. Tikrai turime kuo didžiuotis, turime ką pasakyti savo partneriams Europoje“, – R. Šlepavičius.

Lietuvos Ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius sako, kad mintis šią dieną pažymėti bendru koncertu kilo dar praėjusių metų vasarą. Tam, kad jis būtų įtraukas į radijo programą, visi pasiruošimo darbai turėjo būti pradėti labai anksti.

„Paskambinau kolegei Lenkijos ambasadorei Anai Marijai Anders ir pasiūliau kartu rengti šį koncertą. Ambasadorė labai entuziastingai pritarė šiai idėjai ir taip 2020 m. liepos pabaigoje gimė mūsų bendras laiškas Quirinale ir radijo stoties RAI 3 atstovams su pasiūlymu įtraukti šį koncertą į 2021 m. pavasario programą, nurodant, kokia proga koncertas organizuojamas ir prašant, kad jis įvyktų būtent gegužės 2 d.

• 

• 

RAI 3 radijas kiekvieną pavasario ir rudens sekmadienį 12 val. organizuoja ir tiesiogiai transliuoja klasikinės muzikos koncertus, vykstančius Quirinale rūmų Paolina koplyčioje. Programa sudaroma maždaug prieš 7-8 mėnesius, todėl labai svarbu gerokai iš anksto kreiptis dėl norimo koncerto įtraukimo į programą.

Labai džiaugiuosi, kad šią idėją palaikė ir Užsienio reikalų ministerija, ir Lietuvos Filharmonija, ir Lietuvos kultūros institutas. Tik bendrų pastangų dėka galima įgyvendinti tokius projektus.

O juk proga tikrai išskirtinė. Vis dėlto minime seniausios Europoje ir antrosios pasaulyje Konstitucijos sukaktį. Tikrai turime kuo didžiuotis, turime ką pasakyti savo partneriams Europoje“, – apie neelinio koncerto svarbą portalui ITLIETUVIAI. IT sakė R. Šlepavičius.

Tai – jau antras kartas, kai Lietuvos ambasada Italijoje organizuoja koncertą Quirinale rūmuose. Pirmasis įvyko 2019 m. rudenį, kuomet tokiame pat RAI 3 koncertų cikle koncertavo M. K. Čiurlionio kvartetas, keliavęs po Italiją ir 2015-aisiais, kai buvo minimos kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metinės.

„Muzikos kalba yra universali. Labai gerai atsimenu kaip 2015-aisiais metais šventėme kunigaikščio M. K. Oginskio jubiliejų ir M .K. Čiurliono kvartetas keliavo po Italiją, koncertavo Florencijos Šventojo Kryžiaus bažnyčioje, kur M. K. Oginskis palaidotas. Tai buvo nepaprastai stiprus ženklas, kad kunigaikščio misija suvienyti tautas per kultūrą ir muziką iki šiol gyva, – sakė Lietuvos Nacionalinės Filharmonijos vadovė Rūta Prusevičienė.

Kad jaunoji karta ir mūsų dviejų valstybių jauni ir labai talentingi atlikėjai smuikininkė Dalia Kuznecovaitė ir pianistas Tymoteusz Bies koncertuos Quirinale ir tą koncertą transliuos Italijos valstybinis transliuotojas – labai reikšminga. Nes mes turime galimybę plačiau pagarsinti ne tik savo jaunuosius atlikėjus ir jų nuopelnus, bet ir lietuvių ir lenkų muziką, kuri istoriškai yra labai susijusi. Kompozitoriai, kurių kūriniai skambės – tiek F. Šopeno (F. Chopin), tiek M. K. Čiurlionio, tiek G. Bacevič (G. Bacewicz) – atspindi abiejų tautų istoriją, kurią ir dabar sieja tiek bendri kultūriniai klodai, tiek geopolitiniai iššūkiai. Visada tenka suremti pečius.“

• 

• 

Pasak R. Prūseviečinės, koncerto programa buvo kuriama taip, kad būtų vertinga šiandienos kontekste. Italijos nacionalinis radijas atidžiai renkasi, ką transliuoti, todėl nuspręsta, kad šiame koncerte susilies ir skirtingos muzikos kūrimo technikos, ir įvairios epochos, kaip romantizmas ar M. K. Čiurliono simbolizmas. Į koncerto programą įtraukta ir dabarties kompozitorių šedevrų.

„Turime galimybę plačiau pagarsinti ne tik savo jaunuosius atlikėjus ir jų nuopelnus, bet ir lietuvių ir lenkų muziką, kuri istoriškai yra labai susijusi. Kompozitoriai, kurių kūriniai skambės – tiek F. Šopeno (F. Chopin), tiek M. K. Čiurlionio, tiek G. Bacevič (G. Bacewicz) – atspindi abiejų tautų istoriją, kurią ir dabar sieja tiek bendri kultūriniai klodai, tiek geopolitiniai iššūkiai“, – R. Prusevičienė.

„Skambės D. Kuznecovaitės atliekama kompozitoriaus Vytauto Barkausko Partita, kuri yra tapusi vienu iš pačių žinomiausių lietuviškų kūrinių pasaulyje, nes jį groja visi žymiausi smuikininkai. Tai ir mes turime tokių lietuviškų topų. Bus atliekamas ir netikėtai mus palikusio Fausto Latėno kūrinys. Jis yra vienas žinomiausių Europos kompozitorių teatrui. Jo muzika skambėjo Rimanto Tumino ir Eimanto Nekrošiaus spektakliuose. Ir nors abiem atlikėjams dueto kūrinius teks groti pirmą kartą, juos abu labai sudomino šitas pasiūlymas“, – apie išskirtinę koncerto programą kalbėjo Filharmonijos vadovė.

Italijoje vykstančių meninių ir kultūrinių lietuvių autorių renginių atminties įprasminimo ir sklaidos internetinėje leidyboje projektą finansuoja: