Home / AKTUALIJOS  / J. Meko 100-ečio parodos Italijoje kuratoriai: italų kinas daug skolingas Lietuvos išeiviui

J. Meko 100-ečio parodos Italijoje kuratoriai: italų kinas daug skolingas Lietuvos išeiviui

Visame pasaulyje švenčiant Jono Meko gimimo 100-etį (1922-2019) Italija taip pat prisimena unikalaus talento kūrėją. Šią šalį ir avangardinio kino krikštatėviu vadinamą lietuvių režisierių siejo ypatingas ryšis, tad nenuostabu, kad būtent Romoje duris atvėrė didžiausia Europoje J. Meko jubiliejui skirta paroda „Jonas Mekas. Images Are Real“ („Jonas Mekas. Vaizdai yra tikri“). Pasak ne vienoje meninėje kelionėje J. Meką lydėjusių bičiulių, parodos kuratorių dueto Francesco Urbano Ragazzi, itališkas kinas daug skolingas lietuvių kino meistrui, nes jo kūryba įkvėpė ne vieną italų kūrėją. Romoje eksponuojama paroda, lyg padėka laiką aplenkusiam režisieriui, kuris per kiną savo gyvenimą konstravo lyg meno kūrinį.

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

„Atminties nebėra. Bet vaizdai yra ir vaizdai yra tikri“, – ši garsi J. Meko frazė, nuskambėjusi 2012-ųjų jo paties filme „Ištraukos iš laimingo žmogaus gyvenimo“ ( „Out-takes From the Life of a Happy Man“), tapo J. Meko šimtmečiui skirtos parodos Romoje šūkiu.

Italija, kur J. Mekas dažnai lankėsi, ir su kurios kino talentais artimai bendravo, niekada nepamiršo drąsaus lietuvių filmininko, kaip J. Mekas mėgo save vadinti. Tačiau jo jubiliejaus proga inauguruota paroda tapo dar viena proga prisiminti šio garsaus menininko kūrybinį ir gyvenimo kelią, sustabdytą kasdienybės vaizduose.

„Labai džiaugiuosi, kad su šia paroda J. Mekas grįžo į savo mylimą šalį, kur daug laiko praleisdavo kartu su šeima ir draugais. Italijoje jo darbai ir asmenybė įkvėpė daug vietos menininkų, intelektualų“, – Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė.

Populiarioje meno erdvėje „Mattatoio di Roma“, buvusioje skerdykloje, neįmanoma nepajusti maištingos avangardo dvasios, kuria alsavo lietuvių režisieriaus ir poeto darbai.

Parodą organizavo Lietuvos kultūros institutas kartu su Lietuvos kultūros atašė Italijoje bei Lietuvos ambasada, daug prisidėjo ir pati Meko šeima. Atidaryme dalyvavo iš JAV atvykęs J. Meko sūnus Sebastianas, eksponuojamus dokumentus atvežęs tiesiai iš Niujorke esančio J. Meko archyvo.

„Labai džiaugiuosi, kad su šia paroda J. Mekas grįžo į savo mylimą šalį, kur daug laiko praleisdavo kartu su šeima ir draugais. Italijoje jo darbai ir asmenybė įkvėpė daug vietos menininkų, intelektualų. Ne kartą esu girdėjusi prisiminimus kaip italai Niujorke susipažino su Meku lankydamiesi Anthology Film Archives erdvėse. Jis čia yra puikiai žinomas ir mylimas uždaro meno lauko atstovų, tačiau ši paroda suteiks galimybę su Meko kūryba susipažinti ir plačiai auditorijai, nes su Mattatoio paroda susiję renginiai Romoje vyks ir kituose miesto šiuolaikinio meno erdvėse“, – portalui ITLIETUVIAI. IT sako Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė.

Apie J. Meko įtakos Italijos kino kultūrai svarbą kalba ir parodos kuratoriai, duetas Francesco Urbano Ragazzi. Pasak kuratorių, J. Mekas palaikė intensyvius dialogus su tokiais Italijos kino grandais kaip Federico Fellini, Pier Paolo Pasolini, Michelangelo Antonioni, Roberto Rossellini, o jo straipsniai padėjo amerikiečiams pažinti ir suprasti italų kiną. Skola J. Mekui esą vis dar jaučiama ir dabartyje, tokių autorių kaip Roberto Minervini darbuose.

„J. Meko gyvenimas ir kūryba pasakoja kitokią kino istoriją. Asmeninę ir poetinę, lygiagrečią ir priešingą didžiosios industrijos istorijai, kuri prasidėjo nuo brolių Lumière’ų ir vystėsi didžiosiose Holivudo studijose. Šis kino kūrimo būdas padarė didelę įtaką italų kultūrai, pradedant nuo New American Cinema Group ekranizacijų, kurias pats J. Mekas organizavo Spoleto, Pesaro ir Turino miestuose 60-aisiais, ir pelnyto Didžiojo prizo Leone di San Marco, kurį Mekas laimėjo 1964 metais Venecijos kino festivalyje su filmu „The Brig“ („Daboklė“)“, – pabrėžia parodos kuratoriai.

Romoje eksponuojami darbai pasakoja apie J. Meko indėlį avangardinio kino istorijoje ir už jos ribų. Atskleidžia jo meną kaip pasipriešinimo žiaurumui formą, kaip dantestišką kelionę, ištrūkus iš pragariškos istorijos verpetų, vedančią į laimę per kasdienės egzistencijos įamžinimą, ieškant ypatingų kasdienybės akimirkų, kurias pats J. Mekas vadino Rojaus fragmentais.

Vartydama jo dešimtmečius kurto vaizdo dienoraščio puslapius, paroda siekia nubrėžti svarbiausius J. Meko gyvenimo etapus svaiginančioje vaizdų mozaikoje, kuri grįžta susilieti ir suformuoti naujas prasmes.

„Paroda „Images Are Real“ rodo, kad šiandien pagaliau esame sinchronizavęsi su J. Meko laiku. Žmogaus, kuris, naudodamas kiną tam, kad išliktų prisirišęs prie dabarties akimirkos, sugebėjo pamatyti ateitį“, – Francesco Urbano Ragazzi.

Parodoje retrospektyviai apžvelgiami net šeši J. Meko kūrybos dešimtmečiai, nuo pat 1950-ųjų, kuomet ką tik Niujorką atvykęs lietuvių išeivis už paskolintus pinigus nusipirko pirmąją savo filmavimo kamerą „Bolex“, iki 2010-ųjų pabaigos.

Visgi, parodos kuratoriai sako, kad joje telpa ir kita žinutė, liudijanti tai, koks įžvalgus buvo avangardo Maestro, vaizdo kamera dar prieš dešimtmečius fiksavęs savo kasdienybę ir taip plėtojęs mūsų tūkstantmečio kino žanrą.

„Šiandien visi po ranka turime kameras ir ekranus, visi internete laikome savo kinematografinį dienoraštį. Jei tada kinas tapo įrankiu asmeniniam naudojimui bei plačiai paplitusia kalba, esame už tai skolingi J. Mekui ir daugybei autorių bei aktyvistų, kurie visame pasaulyje perėmė jo kino idėją. Paroda „Images Are Real“ rodo, kad šiandien pagaliau esame sinchronizavęsi su J. Meko laiku. Žmogaus, kuris, naudodamas kiną tam, kad išliktų prisirišęs prie dabarties akimirkos, sugebėjo pamatyti ateitį“, – apie parodos reikšmę šiandienos akivaizdoje kalba jos kuratoriai.

Duetas Francesco Urbano Ragazzi, Lietuvos kūrėją lydėjęs ne viename meno projekte nuo Venecijos iki Niujorko, nuo Seulo iki Reikjaviko, sako kad ši J. Meko 100-ečiui skirta paroda Romoje išties ypatinga. Joje sujungiamos visos ekspozicijos formos tam, kad būtų atskleistas autoriaus, kurio svarba negali apsiriboti nepriklausomu 60-ųjų kinu, įvairiapusiškumas.

„Jonas buvo ne tik kino kūrėjas, bet ir poetas, kritikas, daugelio institucijų įkūrėjas, kino aktyvistas ir menininkas. Parodoje taip pat yra dvi nepublikuotos fotografijų serijos – „Skaistykla” ir „Tautos gimimas” („Šeima”), kurios pagaliau į dienos šviesą iškelia prieš kelerius metus su Jonu pradėtą darbą. „Images Are Real” yra mūsų dėkingumo žmogui, kuris per kiną nugyveno savo gyvenimą kaip meno kūrinį, išraiška“, – sako J. Meko bičiuliais per daugelį kartu organizuotų parodų tapę kuratoriai.

J. Meko šimtmečiui skirta tarptautinė programa iš viso apima apie 50 renginių visame pasaulyje.

KAS: Paroda J. Meko 100-ečiui „Jonas Mekas. Images Are Real“

KUR: „Mattatoio di Roma“ erdvėje (paviljonas 9 B)

KADA: Lapkričio 8 –vasario 26 d.

„Lietuvių autorių menas ir literatūra Italijoje: kultūrinių įvykių atminties įprasminimas ir sklaida internetinėje leidyboje“ projektą finansuoja:

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI