J. Meko 100-etis Italijoje: Venecijos kino festivalio liūtas atvėrė gausią renginių programą
Šiemet visame pasaulyje minimas Lietuvos kino genijaus, poeto Jono Meko 100-etis Italijoje buvo pažymėtas išskirtiniu įvertinimu. 79-ajame Venecijos kino festivalyje J. Meko gyvenimo ir kūrybos kelią jautriai pasakojanti amerikiečių režisierės KD Davison dokumentinė juosta „Rojaus fragmentai“ („Fragments of Paradise“) apdovanota kino festivalio liūtu Klasikų kategorijoje kaip geriausias dokumentinis filmas kino tema. Juosta, kurioje daug autentiškų, niekur iki tol neskelbtų, paties J. Meko užfiksuotų vaizdo įrašų, buvo filmuojama ir Lietuvoje, joje taip pat skamba ir lietuvių kalba. Venecijos kino šventėje Lietuva vėl pastebėta po istorinės praėjusių metų Lauryno Bareišos filmo „Piligrimai“ pergalės.
Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT
Į Venecijos kino festivalį J. Meką sugrąžino JAV režisierė KD Davison, talentingai sudėjusi J. Meko gyvenimo fragmentus ir jo artimųjų bei amžininkų liudijimus į dokumentinę kino juostą „Rojaus fragmentai“. Praėjus trejiems metams nuo J. Meko mirties, jo atminimas ir talentas pagerbtas ypatingoje vietoje – seniausioje ir prestižiškiausioje pasaulio kino šventėje.
Apdovanojimą iš šio kino festivalio pats J. Mekas parsivežė dar 1964-aisiais, kuomet jo dokumentinis filmas „The Brig“ („Daboklė“) laimėjo didįjį prizą dokumentinio kino kategorijoje. Po 58-erių metų Venecijos žiuri įvertino į avangardinio kino krikštatėvio istoriją intymiu žvilgsniu pažvelgusią režisierę, kuriai buvo įteiktas Venecijos festivalio liūtas už geriausią dokumentinį filmą Klasikų Programoje Venezia Classici.
Visgi, Venecijoje pelnytą garbingą įvertinimą iš dalies galima priskirti ir pačiam J. Mekui, nes „Rojaus fragmentuose“ gausu autentiškų J. Meko, savo kasdienybę kruopščiai dokumentavusio vaizdo kamera, užfiksuotų vaizdo dienoraščių fragmentų. Juose išnyra daugybė menininko kolegų ir bičiulių – Andy Warhol, Yoko Ono, Johnas Lennonas ir kt.
Prie juostos kūrimo daug prisidėjo J. Meko šeima. Kino genijų asmeniškai pažinojusi režisierė pasakojo beveik metus dirbusi gausiame kūrėjo archyve, tiesiog panirdama į jo išskirtinį gyvenimą ir nufilmuotus vaizdus. Ji pati ir kino kritikai pripažįsta, tai buvęs geriausias būdas papasakoti apie J. Meko asmenybę, kūrybą ir neišsemiamą palikimą.
„Kažkas nutinka, kai taip išgyveni jo darbą, aštuonių mėnesių peržiūrų maratono metu. Būdavo akimirkų, kai jis prabildavo pro mirgančią šviesą, atsisukdavo į kamerą, tarsi į mane, ir pareikšdavo: „Tai – rojaus fragmentas“, – KD Davison.
„Vienerius pandemijos metus praleidau atsiskyrėliškai su šiuo didžiuliu archyvu. Tai – tūkstančiai valandų neapdorotos filmuotos medžiagos, garso įrašų, nuotraukų, rašytinių darbų tomų, dienoraščių, eilėraščių, laiškų ir kritinių atsiliepimų. Vietoj to, kad vadovaučiausi idėjomis, kurias turėjau šiam projektui, ir pasinėriau į jo gyvenimą, o jis savo ruožtu išniro manajame.
Kažkas nutinka, kai taip išgyveni jo darbą, aštuonių mėnesių peržiūrų maratono metu. Būdavo akimirkų, kai jis prabildavo pro mirgančią šviesą, atsisukdavo į kamerą, tarsi į mane, ir pareikšdavo: „Tai – rojaus fragmentas“, – pasakojo KD Davison.
„Rojaus fragmentai“ – tai juosta visų pirma apie kasdienybėje rojaus fragmentų nuolat ieškojusį žmogų. Joje surinktos unikalios, niekur iki šiol nerodytos J. Meko įamžintos šeimos akimirkos, kadrai iš gimtųjų Semeniškių, poezijos skaitymai, apmąstymai apie išeiviją, laisvę, meno svarbą ir gyvenimo grožį.
Kino kritikai pastebi, kad būtent šie paties J. Meko nufilmuoti epizodai suteikia filmui tikrąjį širdies plakimą, kurdami jam ypatingą aurą.
Pasaulinę filmo premjerą Venecijoje gyvai stebėjusi Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė sako, kad tai – ypatingas filmas, plačiai auditorijai pristatantis lietuvių kūrėją ir jo talentą. Ne veltui žiūrovai, tarp kurių buvo daug J. Meko draugų, artimųjų ir kūrybos gerbėjų, juostą sutiko su ašaromis akyse ir dėkojo filmo režisierei.
Režisierė KD Davison su Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaityte-Kazulėniene | K. Mozerytės nuotr.
Nors Lietuva prie filmo kūrimo neprisidėjo, L. Gabrielaitytė-Kazulėnienė sako, kad šis apdovanojimas itin svarbus mūsų šaliai. Siekdama atidžiau pažvelgti į J. Meko šaknis ir tėvynės praradimo traumą, filmo kūrybinė grupė lankėsi ir Lietuvoje.
Juostoje skamba lietuvių kalba, o filme kartu su pasaulyje žinomomis kino ir meno asmenybėmis (tarp kurių režisieriai Jimas Jarmushas, Martinas Scorcesė, Johnas Watersas, menininkė Marina Abramovič, ) prisiminimais apie J. Meką dalinasi ir jo giminaičiai bei draugai Lietuvoje, tarp jų ir Nacionalinės Dailės Galerijos vadovė L. Jablonskienė ir prof. V. Landsbergis.
„Džiaugiuosi, kad Lietuva, tiesiogiai ar ne, vis tik yra vis labiau matoma Venecijos kino festivalyje (pernai liūtą už geriausią filmą „Horizontų“ programoje laimėjo Lauryno Bareišos filmas „Piligrimai“ – red. pastaba). J. Meko kūryba aktuali ir daugiau nei po pusės amžiaus – būtent šiemet minime menininko gimimo šimtmetį, džiuginsiantį gausybe renginių visame pasaulyje.
„Rojaus fragmentų“ premjera Venecijoje atidarė menininkui dedikuotą parodų ir kino juostų pristatymų programą skirtinguose Italijos miestuose,“ – tarptautinės publikos dėmesiu J. Meko kūrybai džiaugėsi Lietuvos kultūros atašė Italijoje.
Simboliška – Venecijoje režisierės KD Davison pelnytas įvertinimas yra puiki įžanga į kitų J. Meko 100-ečiui skirtų renginių maratoną Italijoje, tarp kurių ir Romoje, Mattatoio di Roma patalpose, lapkričio-vasario mėnesiais veiksianti J. Meko kūrybai skirta paroda „Images Are Real“.
„Rojaus fragmentų“ premjera Venecijoje atidarė menininkui dedikuotą parodų ir kino juostų pristatymų programą skirtinguose Italijos miestuose,“ – L. Gabrielaitytė-Kazulėnienė.
Paroda, kuri yra rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros institutu ir Lietuvos ambasada Italijoje, retrospektyviai pažvelgs į J. Meko kūrybą, indėlį į avangardinio kino istoriją ir už jo ribų. Projektas pristatys platų jo darbų spektrą ir paskatins į Lietuvos kino kūrėjo palikimą žvelgti kaip į pasipriešinimo brutalumui formą bei laimės paieškas, bandant įveikti dabarties netikrumą.
Jono Meko jubiliejinių metų tarptautinę programą „Jonas Mekas 100!” koordinuoja Lietuvos kultūros institutas su partneriais. Internetinis, nuolat pildomas, globalus visų renginių kalendorius publikuojamas specialiai sukurtame dienoraščio formos tinklalapyje jonasmekas100.com.
Jis suteikia galimybę rasti visus tarptautinius Lietuvos kūrėjo šimtmečiui skirtus renginius ir sužinoti, kaip J. Meko gyvenimas ir kūryba bus švenčiami Danijoje, Italijoje, Izraelyje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Rusijoje, Pietų Korėjoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Ukrainoje, Vokietijoje ir kitose pasaulio šalyse.
„Lietuvių autorių menas ir literatūra Italijoje: kultūrinių įvykių atminties įprasminimas ir sklaida internetinėje leidyboje“ projektą finansuoja:
