Pasaulį sukausčiusi pandemija ne tik neužkirto Lietuvos kultūrai kelių į Italiją, bet ir padėjo atrasti naujas, inovatyvias sklaidos formas šalia tradicinių. Derlingas Lietuvos kultūros laukas pastaruoju metu sulaukia vis daugiau jį tyrinėjančių įtakingų Italijos meno ekspertų dėmesio. Susidomėjimas ypač išaugo po praeitų metų lietuvaičių R. Barzdžiukaitės, V. Grainytės ir L. Lapelytės pergalės Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje, kuomet Lietuvos paviljonui, operai-performansui „Saulė ir jūra“, pavyko iškovoti pagrindinį bienalės apdovanojimą – „Auksinį liūtą“.

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

Sąstingį kultūros pasaulyje sukėlusi pandemija sugriovė daugybės menininkų planus – jų gastrolės ir pasirodymai užsienyje buvo sustabdyti, stipriai apriboti arba visai uždrausti. Dalis Italijoje planuotų šventinių renginių, skirtų Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmečio minėjimui, taip pat turėjo būti atšaukti.

Tačiau pandemija atvėrė ir naujus kultūros eksporto kelius, leidžiančius kitaip pristatyti ir parodyti meno kūrėjų pasiekimus. Nors daugelis gyvų pasirodymų negalėjo įvykti, Lietuvos menininkų darbai šį rudenį tiesiog okupavo įvairias Italijos žiniasklaidos priemones: žurnalus, portalus ir radiją.

Lietuvos meno apžvalga – įtakingame Italijos leidinyje

Lietuvos vardas pastarosiomis dienomis garsiai nuskambėjo viename pagrindinių kultūros leidinių Italijoje – „Artribune“. Plačią šalies kultūros apžvalgą žurnale kartu su Lietuvos kultūros institutu koordinavusi Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė atskleidė, jog toks leidinio dėmesys yra didelis įvertinimas šalies meno rinkai.

„Labai džiugu, kad Lietuvos meno rinkos apžvalga pasirodė didelę įtaką turinčiame leidinyje „Artribune“, kuris turi patikimo eksperto vardą ne tik Italijoje, bet ir už jos ribų. Tai galimybė mūsų šalies menininkams prisistatyti svetur, kai nėra įmanoma išvykti į užsienį ir gyvai dalyvauti renginiuose“, – sakė L. Gabrielaitytė-Kazulėnienė.

Žinoma kuratorė Marta Silvi leidinyje „Artribune“ apžvelgė ir išskyrė svarbiausius Lietuvos kultūros atstovus, meno erdves bei renginius, kurie daro didelę įtaką šalies meno, architektūros ar teatro formavimuisi.

„Labai džiugu, kad Lietuvos meno rinkos apžvalga pasirodė didelę įtaką turinčiame leidinyje „Artribune“, kuris turi patikimo eksperto vardą ne tik Italijoje, bet ir už jos ribų“, – L. Gabrielaitytė-Kazulėnienė.

Pasak diplomatės L. Gabrielaitytės-Kazulėnienės, „Artribune“ apžvalgoje Lietuva apibūdinama kaip viena dinamiškiausių Europos valstybių, kuri jau trisdešimt metų gali didžiuotis laisve. Teigiama, kad atsiplėšimas nuo Sovietų Sąjungos, laisvi įvairių kultūros atstovų sprendimai yra aiškiai matomi vaizduojamojo meno, architektūros, teatro ar kino srityse bei apskirtai lietuvių kultūriniame sąmoningume.

„M. Silvi leidinyje kruopščiai analizuoja atskirų sričių asmenybes, tarp kurių yra išskiriamas avangardinio kino pradininkas Jonas Mekas, žinomas „Fluxus“ įkūrėjas Jurgis Mačiūnas, viena iš Lietuvos paviljono autorių Lina Lapelytė, neišdildomą pėdsaką teatro pasaulyje palikęs Eimuntas Nekrošius, režisierius Oskaras Koršunovas. Ir tai tik dalis svarbių mūsų šalies vardų, kurie yra minimi straipsnyje“, – pabrėžė L. Gabrielaitytė-Kazulėnienė.

Lietuvos menas italų akimis

Leidinyje išryškinamos ir svarbiausios Lietuvos kultūros erdvės bei institucijos, kurių indėlis į šalies meną ir kultūrą yra labai reikšmingas. Kaip pavyzdys minimas Lietuvos kultūros institutas, jau keletą metų organizuojantis vizitų programą, kurių metu į Lietuvą yra kviečiami įvairūs kultūros srities profesionalai. Viena iš jų – dailės istorikė ir kuratorė Alessandra Troncone.

„Palyginti su kitomis buvusio sovietinio bloko šalimis, Lietuva bene aiškiausiai kalba tikrai europietiška kalba. Naujausios istorijos ženklai yra puikiai matomi, ir tai suteikia neginčijamą žavesį; tuo pat metu mes suvokiame postūmį ateities link, kurio su didele atsakomybe siekia naujoji karta.

Nepaisant didėjančio tarptautinės meno mugės „ArtVilnius“ vaidmens ir galerijų, kurios jau veikia tarptautiniu lygmeniu, manau, kad komercinė meno veikla vis dar gana ribota, iš dalies dėl sovietinės tradicijos ir iš dalies dėl to, kad meno kolekcionavimas dar nėra pakankamai populiarus“, – savo įžvalgomis apie Lietuvos kultūrą dalinosi A. Troncone.

„Palyginti su kitomis buvusio sovietinio bloko šalimis, Lietuva bene aiškiausiai kalba tikrai europietiška kalba“, – straipsnyje pabrėžė A. Troncone.

Kita meno kritikė, kuratorė ir „Latituto Art Projects“ meno vadovė Benedetta Capri De Resmini, puoselėjanti glaudžius santykius su Lietuva, apžvelgė mūsų šalies meno lauką iš savo perspektyvos, išskirdama labiausiai įstrigusius Lietuvos menininkų vardus.

„Iš pradžių man Lietuvą atskleidė mano labai mylimas Jano Brokkeno romanas „Baltic Souls“, o vėliau rašytojo Romano Gary kūryba. Naujas kartas išskiria tikslus istorinės retorikos dekonstravimas, ieškant kalbos, kuri neatitiktų masinės žiniasklaidos intonacijų. Visų pirma, aš pastebiu, kad meno kūrėjai vysto įdomias temas.

Viena iš jų yra Lina Lapelytė, su kuria aš dirbau prieš keletą metų. Taip pat su susidomėjimu seku Kristinos Inčiūraitės darbus. Menininkė visada į paviršių iškelia naujus elementus, kurie siejasi ne tik su tapatybės ar smurto prieš moteris iššūkiais. Galiausiai norėčiau paminėti labai jauną fotografą Mykolą Juodelę, kuris rezidavo „Magic Carpets“ („Stebuklingi kilimai“) platformoje Romoje. Aš tikrai tikiu, kad jis padarys svarbią fotožurnalisto karjerą“, – teigė B. Capri De Resmini.

Žurnalas kalbino žinomą italų menininkę Silvią Giambrone ir garsią kuratorę Cateriną Avataneo, kurios išskyrė šalies kultūros potencialą.

„Kultūros troškulys, kurį atradau Lietuvoje, jau seniai išnyko Italijoje“, – leidiniui „Artribune“ kalbėjo S. Giambrone.

„Pirmoji mano patirtis Lietuvoje buvo labai reikšminga ne tik dėl to, kad šios šalies istorija susikerta su svarbiausiais Europos istorijos momentais, bet ir dėl to, kad mane labai palietė žmonių apčiuopiamas poreikis kalbėti apie savo dabartį ir ateitį meno bei kultūros kalbomis, siekiant išsivaduoti iš sudėtingos praeities ir stengiantis ją paversti sąmoninga dabartimi. Kultūros troškulys, kurį atradau Lietuvoje, jau seniai išnyko Italijoje“, – leidiniui „Artribune“ atvirai kalbėjo S. Giambrone.

Angliška leidinio versija.

Lietuvos Respublikos ambasada Italijoje yra Lietuvos kultūros ir meno pristatymo leidinyje „Artribune“ partneris.

Parengta pagal Lietuvos kultūros atašė Italijoje Lauros Gabrielaitytės-Kazulėnienės informaciją.