Italų knygos profesionalus buriantis žurnalas „Andersen“ naujus metus pasitinka specialiu numeriu, skirtu vaikų knygų leidybos Lietuvoje apžvalgai. Vilniuje pernai lapkritį apsilankęs leidinio žurnalistas, rašytojas Anselmo Roveda pasakoja apie unikalią mūsų šalies literatūrinę panoramą ir kalbina žymų Lietuvos iliustratorių ir rašytoją Kęstutį Kasparavičių. Žaisminga Lietuvos dailininko iliustracija puošia ir šio numerio viršelį.

Toma Gudelytė
ITLIETUVIAI.IT

„Literatūros gidas“ – tai speciali ITLIETUVIAI.IT rubrika, skirta supažindinti su lietuviška ir itališka literatūra Italijoje bei Lietuvoje. Rubrikoje publikuojamos į italų kalbą išverstų lietuvių autorių arba Italijos ir Lietuvos rašytojų knygų apie Lietuvą ir Italiją apžvalgos, interviu su autoriais, vertėjais ar leidyklomis.

Nišinis žurnalas Lietuvai pritaikė išimtį

Italijoje „Andersen“ – tikrų tikriausia kultūrinė institucija, burianti knygos meno ir kultūros sklaidos profesionalus. Įkurta 1982-aisiais Genujos uostamiestyje, šiandien „Andersen“ redakcija ne tik leidžia solidų mėnesinį žurnalą, kuriame apžvelgiami svarbiausi srities įvykiai ir naujienos, kalbinami kūrėjai, aptariamos leidybinės ir edukacinės aktualijos, bet ir teikia kasmetinius apdovanojimus – „Premio Andersen“ – geriausių vaikiškų knygų autoriams, iliustratoriams ir leidėjams. 

• 

„Andersen“ publika – Italijos švietimo ir meno pasaulis: žurnalą prenumeruoja pagrindinės šalies bibliotekos, leidyklos, mokslo ir kultūros įstaigos.

Naujasis sausio/vasario mėnesio „Andersen“ numeris (399-asis) skirtas apžvelgti margą Lietuvos kūrėjų vaikams panoramą.

Dosjė apie vieną konkrečią šalį – veikiau išimtis nei taisyklė: italų leidinio dėmesio centre įprastai atsiduria svarbiausi knygų renginiai arba viršelį kūręs iliustratorius, kurio darbai tame numeryje ir aptariami plačiau. Visgi lietuvių iliustravimo meno panorama, anot vieno iš šio specialiojo numerio iniciatorių Anselmo Roveda, šiandien tokia įdomi ir išskirtinė, kad tikrai vertėjo į ją pasigilinti išsamiau.

Lietuvis iliustravo legendinį Pinokį

Viršeliui iliustraciją sukurti redakcija pakvietė Kęstutį Kasparavičių, daugelio knygų autorių, nekart viešėjusį Bolonijos vaikų knygų mugėje, tad puikiai žinomą ir italų, ir tarptautinei publikai.

Visgi kvietimo priežastis, pasak A. Roveda, buvusi ir kita: žurnalui „Andersen“ norėjosi pagerbti unikalaus braižo iliustratorių, kurio kūrybinį kelią ženklino ne vienas istorinis virsmas, o vaizduotė padovanojo skaitytojams pačių netikėčiausių kraštovaizdžių ir personažų.

K. Kasparavičiui yra tekę iliustruoti ir bene žymiausią italų literatūros vaikams klasiką – nesenstantį Carlo Collodi romaną „Pinokio nuotykiai“. Įvadiniame straipsnyje apie lietuvių autorių Walter Fochesato mini būtent 1993-aisiais vokiečių leidyklai „Coppenrath Verlag“ sukurtą įsimintiną „medžio pliauską“ (Lietuvoje knyga, papildyta autoriaus iliustracijomis, pasirodė 2014 m.). 

• 

Viename interviu dailininkas, garsėjantis itin kruopščiais ir detaliais piešiniais, prisipažįsta šiuo tikslu netgi išsidrožęs medinę Pinokio lėlę.

Daugiau apie save ir savo kūrybą Kęstutis Kasparavičius pasakoja interviu kalbinamas rašytojo Anselmo Roveda.

Sovietmečiu kūrybą gelbėjo knygos vaikams

Ankstyvoji autoriaus vaikystė pati lyg iš pasakos – mažytis girių ir ežero supamas Vladislavos kaimelis, „kai žiemomis sniego būdavę virš galvos, […] kai naktimis negalėdavau užmigti dėl speigo spaudžiamo ežero ledo poškėjimo, o ryte pabusdavau nuo girgždančių per sniegą mamos kaliošiukų garso“. 

Šie iš vaikystės atėję vaizdiniai, nuotaikos ar pojūčiai, anot dailininko, daugiau ar mažiau sąmoningai įtakojo visą jo kūrybą. Galbūt todėl knygas jis piešia ir rašo labiau sau pačiam, ir „tik laimingo atsitiktinumo dėka tos knygos patinka ir vaikams“.

„Kai skaitai tave įtraukiantį tekstą, tu neri į įsivaizduojamą pasaulį. Ir tas pasaulis kiekvienam yra vis kitoks, nepaisant to, kad visi skaitom tą pačią knygą. Galų gale mes juk ir nubundame ryte kiekvienas kitame pasaulyje, nors gyvename tam pačiam mieste, gatvėje ar net name,“ – sako dailininkas Kęstutis Kasparavičius.

Interviu italų žurnalui K. Kasparavičius taip pat pasakoja apie savo muzikinį išsilavinimą (studijas M. K. Čiurlionio menų mokykloje), svarsto apie muzikos ir dailės sąsajas, skaitymo balsu vaikams svarbą – pats skaitymas juk taip pat yra kūryba:

„Kai skaitai tave įtraukiantį tekstą, tu neri į įsivaizduojamą pasaulį. Ir tas pasaulis kiekvienam yra vis kitoks, nepaisant to, kad visi skaitom tą pačią knygą. Galų gale mes juk ir nubundame ryte kiekvienas kitame pasaulyje, nors gyvename tam pačiam mieste, gatvėje ar net name,“ – sako iliustratorius.

• 

Greta pasvarstymų apie techninius šio amato ypatumus ir kokybinius pokyčius, vis platesnį teminį ir žanrinį literatūros vaikams spektrą, autorius prisimena ir savojo kelio pradžią, kai tekdavo vadovėliams piešti įvairius žemės ūkio padargus bei daržovių kenkėjus, o ir tolesnius audringų pokyčių laikus, Lietuvai laisvinantis iš uždaros totalitarinės santvarkos ir įsiliejant į atvirą ir laisvą demokratinių valstybių šeimą. 

Pasak K. Kasparavičiaus, nykiais sovietiniais laikais knygų vaikams kūrimas teikė nors ir mažą, bet cenzūrai ir ideologiniam spaudimui nepavaldžią užuovėją, kurios niekas negalėjo iš tavęs atimti. Savąjį amatą lietuvių autorius vadina „nuostabiausia profesija pasaulyje“, kurią nedvejodamas pasirinktų ir vėl.

Iš Vilniaus parsivežė įspūdžių kupiną „atviruką“

Italų rašytojas Anselmo Roveda leidiniui parengė specialų atvirlaiškį iš Vilniaus. Sostinėje autorius lankėsi Lietuvos kultūros instituto kvietimu lapkričio viduryje, drauge su keliais kitais italų leidėjais (dvi lietuviškas knygas vaikams išleidusia „Topipittori“ ir Baltijos šalių gidą šiomis dienomis pristatančia „Iperborea“) bei britų „The Guardian“ žurnaliste ir rašytoja vaikams Julia Eccleshare. 

• 

• 

Svečiai aplankė Vilniaus Universitetą ir jo įstabią biblioteką, Vilniaus literatų namus, Užupį ir Šiuolaikinio meno centrą, taip pat susitiko su „Akmenėlio“ knygos autoriais Inga Dagile ir Mariumi Marcinkevičiumi bei kitais kūrėjais, dalyvavo vaikų literatūros industrijos dienų renginiuose.

„Mąstau, kad reikia ypatingo individualaus ir kolektyvinio užsispyrimo (o taip pat institucijų toliaregiškumo), kad tokia gaivališka kūrybinė ir leidybinė tikrovė egzistuotų. Užsispyrimo, kokiu pasižymėjo lietuviškieji knygnešiai,“ – apie Lietuvos leidybos ypatumus kalba A. Roveda.

Vilnietiškame A. Roveda atvirlaiškyje persipina erdvės ir žmonės, miesto istorija ir literatūra, telkianti palyginus tokią mažą gimtakalbių bendruomenę, o trykštanti stulbinamu gyvybingumu.

„Mąstau, kad reikia ypatingo individualaus ir kolektyvinio užsispyrimo (o taip pat institucijų toliaregiškumo), kad tokia gaivališka kūrybinė ir leidybinė tikrovė egzistuotų. Užsispyrimo, kokiu pasižymėjo lietuviškieji knygnešiai,“ – apie Lietuvos leidybos ypatumus kalba A. Roveda.

Lietuviškos pasakos itališkai nuskambėjo pirmiausiai

Rengiant Lietuvai dedikuotą „Andersen“ numerį redakcijai talkino vertėja ir žurnalistė, ITLIETUVIAI.IT bendradarbė ir šio straipsnio autorė Toma Gudelytė – red. pastaba.

Šiuolaikinės leidybos panoramą išsamiau pristatau straipsnyje „Tarp pasakos ir komikso“, kur peržvelgiu ir pagrindines į italų kalbą išverstas lietuvių autorių knygas vaikams ir paaugliams.

Pirmosios itališkai nuskambėjo lietuvių pasakos ir legendos, jų vertimą prieš daugiau kaip dvidešimtmetį parengė nusipelniusi kalbininkė ir vertėja Birutė Žindžiūtė-Michelini su šviesios atminties baltistikos tyrinėtoju Guido Michelini.

Mitologinė gija (šventosios girios, laumės ir chtoniškasis pasaulis) neabejotinai yra savitas baltiškosios tapatybės komponentas, išryškėjantis tokių kūrėjų kaip Kotryna Zylė darbuose („Didžioji būtybių knyga“, „Sukeistas“ ir „Siela sumuštinių dėžutėje“, pastaroji šiemet pasirodys itališkai).

• 

Norėjosi išskirti ir komiksų žanrą, prie kurio tobulėjimo ir populiarinimo Lietuvoje stipriai prisideda tokie leidėjai kaip „Aukso žuvys“. Jurgos Vilės ir Linos Itagaki kurta komiksų knyga „Sibiro haiku“ (į italų kalbą išvertė Adriano Cerri) toliau sėkmingai keliauja po pasaulį, įkvepia spektaklius ir moko kūrybiškai kalbėti apie didžiąsias XX a. traumas. 

Šiemet minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną valstybiniame Romos archyve „Sibiro haiku“ buvo eksponuojama greta Arto Spiegelmano „Maus“ ir kitų reikšmingiausių leidinių vaikams karo nusikaltimų tema.

Knygiukai gelbėjo pandemijos metu

Atskiro straipsnio žurnalo leidinyje nusipelnė lietuvių edukacinės programos „Vaikų žemė“ kartu su „Vaiko psichologijos centru“ ir tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi inicijuota akcija „Knygiukai į pagalbą vaikams“. 

Knygiukų misija su pandemija toli gražu nesibaigė: jie ir toliau skatina vaikus kurti pačius, tvarkytis su emociniais iššūkiais per tekstą ir vaizdą, o be to, gali lengviau sudominti pačiu skaitymu.

Nedidelio formato, lengvai išlankstomos knygelės su skirtingomis istorijomis tapo milžiniška pagalba vaikams pirmojo karantino metu. Prie akcijos prisijungė daugiau kaip 50 Lietuvos rašytojų ir iliustratorių, suskirstytų poromis atsitiktiniu būdu – savotiška savipagalba ir pačiai kuriančiųjų bendruomenei: toliau keistis idėjomis ir palaikyti ryšį. 

Knygiukų misija su pandemija toli gražu nesibaigė: jie ir toliau skatina vaikus kurti pačius, tvarkytis su emociniais iššūkiais per tekstą ir vaizdą, o be to, gali lengviau sudominti pačiu skaitymu.

Pasak IBBY Lietuvos skyriaus pirmininkės ir literatūrologės Ingos Mitunevičiūtės, mes pernelyg retai susimąstome, kad teisė į kultūrą (taigi ir literatūrą) yra pamatinė vaikų teisė, įrašyta Vaiko teisių konvencijoje.

Inga Mitunevičiūtė, „Andersen“ kvietimu, leidinyje taip pat pasakoja apie IBBY Lietuva skyriaus ir lietuviško žurnalo knygų profesionalams „Rubinaitis“ veiklą, kasmet teikiamą Prano Mašioto premiją, tarptautinę vaikų knygos dieną ir kitus šio lauko rengiamus. 

• 

• 

Lietuvškąją leidinio dosjė užbaigia vaikų literatūros specialistės Eglės Baliutavičiūtės apžvalga apie istorinių lūžių atspindžius vaikų literatūroje.

Leidinį, netrukus keliausiantį į kovo 6-9 dienomis Bolonijos vaikų knygų mugę, puošia Kęstučio Kasparavičiaus ir Kotrynos Zylės iliustracijos.

„Lietuvių autorių menas ir literatūra Italijoje: kultūrinių įvykių atminties įprasminimas ir sklaida internetinėje leidyboje“ projektą finansuoja: