Home / AKTUALIJOS  / Lietuvių menininkų darbai trečią kartą prasiskynė kelią į prestižinę šiuolaikinio meno mugę Italijoje

Lietuvių menininkų darbai trečią kartą prasiskynė kelią į prestižinę šiuolaikinio meno mugę Italijoje

Vienoje svarbiausių šiuolaikinio meno mugių Italijoje „Artissima“, vykusioje lapkričio 4-7 dienomis Turine, Pjemonto regione, modernaus meno mėgėjų dėmesį traukė net keturių lietuvių menininkų kūriniai. Patricijos Gilytės, Agnės Jonkutės, Žilvino Landzbergo ir Eglės Ulčickaitės darbus savo stende pristatė į Turiną ne pirmą kartą atvykstanti galerija „Meno parkas“. Galerijos atstovai portalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja iš mugės išsivežę puikius įspūdžius ir teigiamas emocijas, nes tokio aukšto lygio renginyje lankosi tikri šiuolaikinio meno gurmanai, noriai klausinėjantys apie pristatomus menininkus bei galerijos veiklą. Šiais metais „Artissima“ parodoje lietuvių menininkų darbai vėl sulaukė sėkmės ir beveik visi surado savo pirkėjus.

Justina Puvačiauskaitė
ITLIETUVIAI.IT

Turine prisistatė 3 kartą

„Artissima“ – svarbiausia šiuolaikinio meno mugė Italijoje, kurioje kiekvienais metais dalyvauja galerijos iš viso pasaulio. Lietuviai Turino mugėje savo kūrinius pristato jau trečius metus. Pasak galerijos „Meno parkas“ atstovų, pirmą kartą šioje parodoje galerija debiutavo 2019 m. ir sulaukė tikro pripažinimo – pateko į tarp dešimt geriausų galerijų bei nuo to laiko buvo kviečiami kiekvienais metais. 

1997 m. Kaune įkurta „Meno parko“ galerija rūpinasi profesionalių šiuolaikinių Lietuvos menininkų projektų ir parodų organizavimu Lietuvoje ir užsienyje bei skatina jaunųjų menininkų kūrybą. Galerijos direktorius Arvydas Žalpys prisimena, kad pirmoji jų mugė buvo būtent Italijoje, tuomet 2007 m. galerija prisistatė Bolonijoje.

2020 m. per pandemiją gyvai darbų pristatymas neįvyko, nes viskas nusikėlė į virtualią erdvę. Tačiau šiemet mugė į Turiną vėl sukvietė meno gurmanus ne tik pasižiūrėti šiuolaikinio meno kūrinių, bet ir jų įsigyti. Visgi, pasak galerijos vadybininkės Linos Mikalauskienės, pandemijos įtaka kiek jautėsi ir šiais metais – buvo mažiau tarptautinės auditorijos, tačiau tai neišvengiama situacija šiuo laikotarpiu.

Kaip sako galerijos vadovai, norint patekti į tokio pobūdžio ir svarbos mugę, reikia pristatyti ne tik kūrėjus, bet ir stendo koncepciją. „Į vienas muges ar parodas sunku patekti ir nepatenkam, kad ir kaip norim, o kitur ir patys nenorime“, – šypsosi galerijos, „Meno parkas“ direktorius, prisimindamas, kad sunkiausia į „Artissima“ mugę buvo patekti patį pirmąjį kartą.

Vienija gamtos ir žmogaus santykio analizė

L. Mikalauskienė portalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja, jog visus keturis Turine pristatytus menininkus – Patriciją Gilytę, Agnę Jonkutę, Žilviną Landzbergą ir Eglę Ulčickaitę – vienija tai, kad šie kūrėjai analizuoja žmogaus ir gamtos santykį. Kūriniai, eksponuojami parodoje, buvo atrenkami siejant juos tematine ir vizualine prasme. Siekiant sukurti vieningą koncepciją ir stendo vizualizaciją. P. Gylytė, A. Jonkutė ir Ž. Landzbergas „Artissima“ meno mugėje buvo atrinkti ir 2019 m.

Nors šiais metais atrinkti keturi lietuvių menininkai ir yra skirtingi bei turi savo stilistiką, kiekviename jų darbe galima pajausti žmogaus buvimą. „Meno parkas“ galerijos atstovų teigimu parodose stengiasi sukurti bendrą atmosferą, kad kūriniai būtų pateikiami ne tik pardavimui, bet ir matytųsi idėja bei vienybė.

„Daugelis jų nueitų dideliais žingsniais iki garsių Europos miestų, jei būtų daugiau bei dažniau pristatomi šių kūrėjų darbai pasauliui“, – A. Žalpys.

Patricija Gilytė – tarpdisciplininio meno atstovė pristatė du videokūrinius. „Dunojaus miško plaustas“ (2019) vaizduojama eglės tarsi keleiviai – metafora apie žmones arba prijaukintą gamtą besileidžiančią Dunojumi, lydimą skaitmeninės akies danguje.

Tapytoja Agnė Jonkutė meno mugėje pristatė fotografijas iš ciklo „Įžemintas dangus. Smiltynė“ (2021). Apie savo meną kūrėja kalba kaip apie būdą dokumentuoti kraštovaizdį: „Noriu leisti kraštovaizdžiui tiesiog atsirasti popieriuje, be tapybos, jo nekuriant, kad jis išliktų kiek įmanoma toks, koks yra savaime“.

Namų bei interjero jausmą kuriančią pusiau perregimą instaliaciją pristatė Žilvinas Landzbergas. Pasak galerijos atstovų, Ž. Landzbergas šiuo metu daugiausiai dirba su medžiu. Menininkas mugėje pristatė instaliaciją „Saulės konservatorija“, kurią apibūdina kaip „poetinį gestą, sukurtą lyg piešinį erdvėje“.

Šiuolaikinio meno mugėje buvo pristatyti ir tapytojos Eglės Ulčickaitės darbai. Kūriniai apibūdinami kaip gaivūs, subtilių spalvų paveikslai, vaizduojantys kasdieniškus, atpažįstamus daiktus ir vietas, per kuriuos tyrinėjamas asmeninės atminties ir laiko fenomenas. 

Sužavėjo italus

Lygindama Lietuvos ir Italijos šiuolaikinį meną L. Mikalauskienė pastebi, kad lietuviai išsiskiria subtilumu ir monochromija.

„Mes vadiname tai lietuviška gamtos tapyba“, – sako L. Mikalauskienė, tačiau pastebi, kad italai tokį meną vertina pozityviai.

Mugėje lietuvių darbai išties sulaukė italų pagyrų. A. Jonkutės tapybos darbus pamačiusi mugės lankytoja liko sužavėta lietuvės paveikslų ir ITLIETUVIAI.IT portalui papasakojo, kad tarp 1970–1990 m. Turine menininkai dirbo panašiu stiliumi kokį vaizduoja A. Jonkutė. Tai italei paliko didelį įspūdį, ji pripažino, kad toks stilius jai yra labai artimas.

Galerijos „Meno parkas“ atstovai pripažįsta – lietuvių menininkų darbai visada sulaukia pagyrimų, jog yra nuostabūs bei priekaištų, kad nėra gerai žinomi ir per mažai rodomi.

„Daugelis jų nueitų dideliais žingsniais iki garsių Europos miestų, jei būtų daugiau bei dažniau pristatomi šių kūrėjų darbai pasauliui“, – teigia galerijos vadovas A. Žalpys.

Šiais metais „Artissima“ parodoje beveik visi lietuvių menininkų rodyti darbai buvo parduoti. Galerijos „Meno parkas“ vadovas paaiškina, kodėl užsienyje Lietuvos kūrėjų darbai dažniau sulaukia pirkėjų. Pasak direktoriaus, taip yra dėl to, kad Lietuvoje mažesnė rinka ir šiuolaikiniu menu besidominčių kolekcionierių ratas yra siauresnis.

Italijoje vykstančių meninių ir kultūrinių lietuvių autorių renginių atminties įprasminimo ir sklaidos internetinėje leidyboje projektą finansuoja:

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI