Italijos lietuvių bendruomenės ir neformaliojo ugdymo lituanistinės mokyklos Turine, Milane, Florencijoje ir Romoje spalio mėnesį inicijuoja 2021 skulptoriaus Juozo Zikaro metams skirtą projektą pristatantį lietuvių liaudies keramiką, šiaudinių sodų meną ir ornamentų kūrimą. Kaip teigia renginio organizatoriai, čia skirtingo amžiaus dalyviai darbuosis kartu su tautodailininke, Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus muziejininke Vida Sniečkuviene. Šiomis interaktyviomis meninėmis dirbtuvėmis siekiama suburti ir suartinti išeivijos lietuvius ir Italijos piliečius, supažindinti visus dalyvius su įžymiais Lietuvos žmonėmis, Lietuvos tapatybe, pasireiškiančia per tradicinį tautodailės senųjų amatų liaudies meną ir tautos paveldą. 

Greta Talat-Kelpšaitė
ITLIETUVIAI.IT

Skatina domėtis lietuvių tautodaile

Projekto organizatorių teigimu, inicijuoti susitikimus su tautodailininke paskatino vieno renginio metu išgirsti Lietuvos Respublikos kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko žodžiai apie tautodailės svarbą. 

„Jis sakė: „Tautodailė – mūsų paveldas, tradicija, per kurią šimtmečiais buvo perduota tautos siela, jos kultūros esmė. Į tautodailę šiandien mes turime žvelgti, kaip į labai aktualų kultūros lauką, kuriame išreiškiamas darnus ryšys su pasauliu, su vieta, kurioje gyvename“. O 2021 metų lapkričio 18 dieną sukanka 140 metų, kai gimė Lietuvai ypatingai nusipelniusi asmenybė – vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių, profesorius Juozas Zikaras, ir 100 metų, kai sukurtas vienas iškiliausių Lietuvos nepriklausomybės simbolių – Juozo Zikaro skulptūra „Laisvė“. Todėl 2021 m. yra paskelbti Skulptoriaus Juozo Zikaro metais“, – prisiminimais dalijasi viena iš renginio organizatorių Vilma Ramella Paia.

Jos teigimu, lietuvių kalbos lavinimas ir tradicijų pažinimas yra viena pagrindinių lituanistinių mokyklų „Pasakų namai“, „Aitvaras“, „Toskaniukai“ , „Bitutė“ ir Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos vertybių, o kiekviena mokykla yra bendruomenės kultūros židinys. Dėl šios priežasties svarbu puoselėti lietuvišką tapatybę Italijoje ir per neformalaus švietimo ugdymo veiklą.

„Mokslo metų pradžios šventėje tikimės suburti kuo didesnį būrį tautiečių ir susidomėjusių italų, tokiu būdu garantuoti kuo daugiau ir kuo aktyvesnių naujų mokyklėlės narių. Šiuo tikslu, pasikvietėme tautodailininkę, senųjų amatų puoselėtoją Vidą Sniečkuvienę. Renginių metu skirtingo amžiaus dalyviai darbuosis kartu su tautodailininke“, – teigia projekto iniciatoriai.

• 

• 

Sodai – pripažinta kultūros paveldo vertybė

Keturiuose Italijos miestuose dirbtuves surengsianti menininkė Vida Sniečkuvienė pasakoja, kad mažame žemės lopinėlyje gyvenanti lietuvių tauta gali didžiuotis nuostabiais liaudies meno kūriniais: iš medžio išdrožtais mediniais koplytstulpiais, stogastulpiais ir kryžiais, kuriuos UNESCO pripažino saugoma unikalia nematerialaus kultūros paveldo vertybe, medine skulptūra, margais audinių raštais ir žinoma šiaudiniais sodais, kurie 2018 m. įtraukti į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. 

Kūrėjos žiniomis, panašius sodus rišdavo ir latviai, baltarusiai, lenkai, estai, suomiai, tačiau Lietuvoje ši tradicija išliko gaji ilgiausiai. 

„Kai, būdama jauna mergina, pamačiau pirmą savo gyvenime sodą – apsalau nuo jo grožio. Sodas mane tiesiog užbūrė. Kas tai? Ir iš kur tai? Iškilo daugybė klausimų, o atsakymų beveik niekas neturėjo. Prasidėjo  ilgas ir lėtas pažinimo ir mokymosi kelias. Tuo metu dar nebuvo jokių studijų apie sodus. Niekas nerengė ir praktinių mokymų. Teko pačiai tyrinėti ir mokintis kurti savo šiaudinių sodų pasaulį, kuris dabar kiekvieną dieną sukasi virš mano ir vyro Arūno sukurto Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus lankytojų. Supratau, kad turiu išmokti  šį šiaudinį stebuklą sukurti pati. Man pasisekė sutikti žmonių, kurie, būdami vaikais, matė kaip ir kas kūrė sodus, kur ir kada jie dažniausiai buvo kabinami. Nustebino, kad visiems pasakojusiems apie senelių ar mamų kurtus sodus atrodė, kad jie tarsi užburdavo savo grožiu. Žiūri, o jie švyti ir sukasi, sukasi … ir netikėtai nuramina“, – poetiškai apie sodus kalba V. Sniečkuvienė. 

Dirbiniai kupini simbolikos

Pasak menininkės, sodas tai tarsi iš seniausių laikų mus pasiekusiuose mituose minimas, tobulai sutvarkytos erdvės, pasaulio simbolis, tapatinamas ir su pasaulio medžiu. Neatsitiktinai ir lietuvių sodiečių moterų kurti šiaudiniai sodai, iš kitų liaudies meno kūrinių, išsiskiria tobulomis formomis, gausia ir savita mitologine simbolika. 

„Šiaudiniai sodai gaminami iš labai trapių medžiagų: šiaudų, smilgų ir netgi nendrių. Labiausiai paplitę dviejų, tarp savęs, sujungtų piramidžių sodai.  Viršutinė piramidė simbolizavo dangų, apatinė – požemio pasaulį, o jų  tarpe – mūsų gyvenama erdvė, kurioje sukasi jaunųjų pora, sklando paukščiai, laksto žirgeliai, teka ir leidžiasi žvaigždelės. Itin dažnai, vidurį sodo kabindavo žmogaus pavidalo figūrėlę, kurią vadindavo „dievuliu“, „sodininku“, „sergėtoju“ ar dar kitaip. Šis „sodininkas“ saugojo visą pasaulį.  Keturiuose šonuose sukosi paukšteliai. Mūsų protėviai tikėjo, kad šiaudiniai paukšteliai yra tarsi sielų nameliai, kuriuose gali apsistoti mūsų artimųjų sielos, kai kalendorinių švenčių metu lanko mūsų namus“, – pasakoja sodų kūrėja.

• 

• 

Išgyvena renesansą

Menininkė pastebi, kad pastaruoju metu Lietuvoje sodams skiriama daugiau dėmesio, jie vėl prisimenami ir vertinami.

„Galime džiaugtis, kad šiandien vis dažniau jaunos šeimos pasirūpina, kad vestuvių dieną jų kuriamus namus puoštų ir saugotų sodas. Sodai Lietuvoje išgyvena tikrą renesansą. Rengiami mokymai, stovyklos, konferencijos, festivaliai, spausdinami leidiniai. Manoma, kad šiuo metu Lietuvoje jau yra virš 150 sodus kuriančių meistrų. Taigi, galime pasidžiaugti, kad mūsų pastangos išsaugoti vieną  gražiausių tradicijų brandina gražius vaisius“, – pastebi tautodailininkė.

Prie šio ypatingo tradicinio tautodailės senųjų amatų liaudies meno ir tautos paveldo galės prisiliesti lietuviai net keturiuose regionuose. Dirbtuvėse taip pat mielai kviečiami dalyvauti lietuviai iš kitų Italijos regionų.

Lituanistinių mokyklų mokslo pradžios renginys su tautodailės dirbtuvėmis yra dalinai finansuojamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

Italijoje vykstančių meninių ir kultūrinių lietuvių autorių renginių atminties įprasminimo ir sklaidos internetinėje leidyboje projektą finansuoja: