Lietuvos ekonomikos ministrė A. Armonaitė: Lietuva per ilgai Italiją matė tik kaip turizmo šalį
Lietuva stiprina ekonominį bendradarbiavimą su Italija. Milane ir Romoje kartu su gausia verslininkų delegacija viešėjusi Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad paskutinis Lietuvos ekonomikos ministras Italijoje buvo lankęsis beveik prieš du dešimtmečius, o Italija per ilgai buvo matoma tik kaip turizmo kryptis, nepaisant to, kad yra vienas pagrindinių ES ekonomikos variklių. Pasak ministrės, verslo partnerysčių ir abipusių investicijų augimo tarp Lietuvos ir Italijos potencialas yra didžiulis, o daugiausiai vilčių dedama į aukštą pridėtinę vertę kuriančius sektorius – ypač gyvybės mokslus. Vienu puikių tvirtėjančių dvišalių verslo ryšių pavyzdžių įvardijama ir saulės modulius gaminančios lyderiaujančios lietuvių įmonės „SoliTek“ solidi investicija Kampanijos regione.
Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT
Italija – tai ne tik turizmas, gastronomija ar mada. Lietuvos verslui ši pietų Europos šalis – dar neišnaudotų galimybių žemė, kur tikimasi užmegzti glaudesnius ryšius įvairiose verslo srityse, o ypač inovacijų. Naujus horizontus bendradarbiavimui siekė atverti kovą Italijoje viešėjusi Ekonomikos ir inovacijų ministrės A. Armonaitės vadovaujama gausi verslo delegacija, kurią sudarė apie dvi dešimtys Lietuvos įmonių, asociacijų, tyrimų centrų atstovų.
„Džiaugiamės tuo, ką turim, bet norime daugiau, nes Italija yra viena pagrindinių ES ekonomikų ir, ypatingai pramonės srityje, vienas iš ES variklių. Ekonomika Italijos labai įdomi, labai diversifikuota, labai skirtinga pagal regionus“, – A. Armonaitė.
Nors Italija visada buvo svarbi ir patikima lietuviškų prekių ir paslaugų rinka ir pernai pagal prekybos apyvartą užėmė 11 vietą tarp visų Lietuvos prekybos partnerių, ministrės teigimu, potencialo augimui tikrai yra. Abipusė Lietuvos ir Italijos prekybos apyvarta pernai siekė 2,8 mlrd. eurų, tiesioginės Italijos investicijos Lietuvoje sudarė apie 47 mln. eurų. Tikimasi, kad po šio vizito padaugės tiek lietuviško verslo žingsnių Italijoje, tiek itališkų investicijų Lietuvoje.
„Yra dar labai daug galimybių plėsti ir tradicinius prekybinius ryšius, ne tik partnerystę inovatyviose industrijose. Džiaugiamės tuo, ką turim, bet norime daugiau, nes Italija yra viena pagrindinių ES ekonomikų ir, ypatingai pramonės srityje, vienas iš ES variklių. Ekonomika Italijos labai įdomi, labai diversifikuota, labai skirtinga pagal regionus.
Mes Lietuvoje viską užsidirbame iš eksporto – gaminam, išvežam ir parvežam pinigus namo. 80 proc. BVP yra sudaryta iš eksporto, todėl mums Italija labai įdomi neišnaudotų galimybių šalis ir ji dar yra ES. Tai yra ir stabiliau, ir patikimiau, ir mažiau visokių barjerų. Reikia daugiau išnaudoti tarpusavio ryšius“, – apžvelgdama įvykusi vizitą sakė A. Armonaitė.
„Kiek žinau, paskutinis Lietuvos ekonomikos ministro vizitas į Italiją vyko 2006 metais. Reikia palaikyti ryšius, turime bendrų europinių temų, turime Ukrainos bendrą temą, turime tarpusavio dvišalių santykių temą“, – A. Armonaitė.
Labiausiai Lietuvą domina partnerystė prioritetinėje gyvybės mokslų srityje, kur abi šalis stipriai pažengusios. Todėl Milane pasirašytas susitarimas tarp Lombardijos regiono gyvybės mokslų klasterio ir asociacijos „LithuaniaBIO“. Tai leis pritraukti investicijų, skatins technologijų naujoves ir verslumo iniciatyvas.
„Gyvybės mokslų sektorius Italijoje yra vienas stipriausių, ypatingai Lombardijos regione. Kitas dalykas, nėra taip, kad ir Lietuvoje nieko nėra. Priešingai, pernai mūsų šalyje biotechnologijų sektorius augo 22 proc., o 2021 m. net 87 proc., netrukus jis sudarys 5 proc. mūsų BVP. Čia Lietuva irgi ne tik pasimokyti atvažiavo, bet ir užmegzti konkrečių ryšių, kurie būtų naudingi abiem šalims – ir Italijai, ir Lietuvai. Mus domina tikrai lygiavertė partnerystė“, – pabrėžė ministrė į Italiją vykusi kartu su būriu Lietuvos biotechnolgijos įmonių atstovų.
Verslo misijos metu taip pat užmegzti ryšiai su didelėmis gynybos bei kosmoso pramonės įmonėmis, kaip „Leonardo S.p.A.“. Šis Romoje įsikūręs koncernas yra vienas iš dešimties didžiausių pasaulinių aviacijos, gynybos ir saugumo pramonės milžinų. Planuojama, kad įmonės atstovai jau balandžio pabaigoje dalyvaus Vilniuje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Baltic Miltech Summit“. Tikimasi, kad po šių pirmųjų pažinčių gims konkretūs bendradarbiavimo projektai.
„Aš visada esu praktinių dalykų šalininkė. Svarbu turėti simbolinius susitarimus ir susitikimus, bet visada svarbu konkretūs projektai. Jie iš niekur neprasideda – reikia kontaktų. Mūsų biotechnologų asociacija su Lombardijos biotechnologijų klasteriu užmezgė kontaktą, kosmoso agentūros Vilniaus inkubatorius kartu „Lazio Innova“ (Lacijaus regiono inovacijų ir ekonominės plėtros agentūra) turi kontaktą. Mano, kaip politikės, darbas buvo kartu atverti tas duris, palengvinti partnerystę ir kontaktus, dabar verslas su verslu kalbasi“, – apie verslo misijos rezultatus kalbėjo A. Armonaitė.
Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrė Romoje taip pat susitiko su Italijos įmonių ir „Made in Italy“ ministru Adolfo Urso. Pasak A. Armonaitės, šis sutikimas buvo labai reikalingas, nes Lietuvos ekonomikos ministras Italijoje buvo lankęsis labai seniai. Jo metu aptartos šalių bendradarbiavimo gyvybės mokslų ir kituose sektoriuose perspektyvos, taip pat – Ukrainos atstatymas.
„Buvau susitikusi su „Made in Italy“ ministru Adolfo Urso, kiek žinau paskutinis Lietuvos ekonomikos ministro vizitas į Italiją vyko 2006 metais. Reikia palaikyti ryšius, turime bendrų europinių temų, turime Ukrainos bendrą temą, turime tarpusavio dvišalių santykių temą. Labai džiaugiuosi, kad tą susitikimą suorganizavom ir kad jis praėjo puikiai. Pakviečiau ministrą atvykti į Lietuvą“, – sakė ministrė.
Lietuva, pasauliui prisistatanti kaip itin palankią investicinę aplinką turinti valstybė, laukia ir drąsesnių Italijos investicijų Lietuvoje, ypač strateginiuose inovacijų sektoriuose. Pasak ministrės, lietuviai taip pat investuoja Italijoje ir jau netrukus Kampanijos regione Benevento mieste bus atidaryta fotovoltinių plokščių gamybos lyderės lietuvių įmonės „SoliTek“ gamykla. Benevento miesto savivaldybės vadovai jau pranešė, kad tai bus didžiulė vertės investicinis projektas, sukursiantis daugiau kaip 300 darbo vietų. Šis projektas jau vadinamas tvirtu Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimo pavyzdžiu.
„Lietuvių kompanija „SoliTek“ prie Neapolio gamins saulės baterijas. Italams tai irgi įdomu, kad ne tik juos kviečiame investuoti, bet lietuviai patys atvažiuoja, stato fabrikus ir investuoja į tokią labai svarbią sritį kaip atsinaujinanti energetika“, – A. Armonaitė.
„Su manimi vizito metu buvo ir „Investuok Lietuvoje“ atstovai, turėjome konkrečių susitikimų su įmonėmis, kurios galėtų investuoti gyvybės mokslų srityje. Lietuva, kaip tokia skaitmeninė valstybė, procesus gali atlikti daug greičiau, turi mažiau biurokratijos. Tai – mūsų pranašumas.
Tačiau noriu papildyti, kad nors mes labai laukiame Italijos investicijų, lietuviai patys taip pat investuoja Italijoje. Pvz., lietuvių kompanija „SoliTek“ prie Neapolio gamins saulės baterijas. Italams tai irgi įdomu, kad ne tik juos kviečiame investuoti, bet lietuviai patys atvažiuoja, stato fabrikus ir investuoja į tokią labai svarbią sritį kaip atsinaujinanti energetika“, – lietuvių investicijomis džiaugėsi A. Armonaitė.
Stiprėjant Lietuvos ir Italijos verslo ryšiams, nuo 2024 m. Lietuvos ambasadoje Romoje bus įsteigta nauja komercijos atašė pareigybė.
„Manome, kad reikia didesnės komandos, kas su ekonomika galėtų dirbti. Dabar yra labai aktyvi ambasadorė Dalia Kreivienė, yra ekonomikos diplomatė, bet kai yra tiek daug projektų ir prekyboje dvišalėje, ir inovacijų industrijose, ir transporto srityje, tai reikia didesnių pajėgų. Pati per vizitą pamačiau, kiek daug turinio yra, tai jį reikia proaktyviai apdoroti ir toliau nešti į priekį“, – apie pagreitį įgaunančius Lietuvos ir Italijos verslo ryšius kalbėjo ministrė.
