Italijoje, Udinės mieste, spalio 16 dieną duris atveria svarbiausius pastarųjų dviejų amžių menininkus pristatanti paroda „Begalybės forma“(it. “La forma dell’Infinito”), kur šalia tokio kalibro dailininkų, kaip Claude Monet, Paul Cézanne, Henri Matisse ir kitų genijų šedevrų, eksponuojami menininko, kompozitoriaus, dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniai. Penki autoriaus paveikslai iš Kauno nugabenti į „Casa Cavazzini“ – modernaus ir šiuolaikinio meno muziejų. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune atstovai portalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja, kad vieno žymiausių Lietuvos dailininkų darbai italams dar nėra gerai pažįstami, todėl labai džiugu, kad paroda suteikia progą pažinti šį talentingą kūrėją.

Justina Puvačiauskaitė
ITLIETUVIAI.IT

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslai šiauriniame Friuli-Venezia Giulia regione, Udinės mieste įsikūrusiame, muziejuje „Casa Cavazzini“ pristatomi kartu su Claude Monet, Paul Cézanne, Alfred Sisley, Henri Matisse, Dante Gabriele Rossetti, Michail Nesterov, Umberto Boccioni, Pablo Picasso ir kitų dailės genijų darbais.

Iš viso parodoje, kurioje pagerbtas ir M. K. Čiurlionis, pristatomi net 24 menininkų darbai. Kai teigiama parodos organizatorių pranešime, Udinės mietas dar niekada nematė tokios daugybės į vieną vietą sukviestų, didžiausią žymę pastarųjų dviejų šimtmečių pasaulio dailės istorijoje palikusių talentų darbų. Iš devynių Europos šalių atvykę šedevrai sujungė šį miestą su tokiomis kultūros sostinėmis kaip Paryžius, Londonas, Viena, Barselona ir kitais miestais. Tarp jų – ir Kaunas, iš kur į „Casa Cavazzini“ muziejų atkeliavo net penki dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio paveikslai.

„Italija – tai yra meno šalis. Mes labai džiaugiamės, kad M. K. Čiurlionio kūriniai keliauja po Italiją, kad italų publika gali labiau pažinti menininką“, – D. Gruzdienė.

„Tai ne pirmas M. K. Čiurlionio vizitas Italijoje, bet mes labai džiaugiamės, kad Čiurlionis buvo dar kartą pakviestas dalyvauti nuostabioje parodoje „Begalybės forma“ Udinėje“, – sako parodą padėjusi rengti M. K. Čiurlionio dailės muziejaus atstovė Danutė Gruzdienė.

„Begalybės forma“ – tai projektas, sumanytas Udinėje veikiančios kultūros asociacijos „Comitato di San Floriano“, žinomos dėl 25 tarptautinių meno parodų, pristatytų pastaraisiais metais Illegio, Udinėje, Briuselyje ir Romoje. Pagrindinė parodos idėja – meno kelio į begalybę atsekimas.

• 

• 

Pasak organizatorių, parodos sumanymas taip pat buvo kaip meninis atsakas į pastarųjų metų išgyvenimus bei pandemijos sukeltas pasekmes. Jos pavadinimas „Begalybės forma“ (it.”La forma dell’Infinito”) simbolizuoja siekį ir troškimą pažinti begalybę, kuri reiškia labai daug. Tai gali būti siejama su begaliniu gyvenimu, protu, grožiu, kuriam nieko netrūksta ir kuris niekada negali išblėsti. O menas visą tai apjungia ir suteikia begalybės formą. Pusšimtis parodoje eksponuojamų įvairius laikotarpius ir šalis pristatančių šedevrų, organizatorių teigimu, lankytojus lyg kalbantys aktoriai priartina prie istorijos, galinčios paliesti širdį ir protą.

M. K. Čiurlionio dailės muziejaus atstovės teigimu, idėja surengti tokią parodą kilo italams. Ir nors Lietuvos genijaus kūriniai pirmą kartą Italijoje buvo demonstruoti 2010 m. Milano Karališkųjų rūmų muziejuje „Palazzo Reale“, G. Gruzdienė pripažįsta, kad italams M. K. Čiurlionis dar nėra gerai žinomas. Tai ir buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl organizatoriai norėjo, kad Lietuva skolintų šiuos kūrinius parodai.

„Italija – tai yra meno šalis. Mes labai džiaugiamės, kad M. K. Čiurlionio kūriniai keliauja po Italiją, kad italų publika gali labiau pažinti menininką“, – portalui ITLIETUVIAI.IT teigia D. Gruzdienė. 

• 

• 

• 

• 

Pašnekovė pabrėžia, kad M. K Čiurlionis yra daugiasluoksnis menininkas, o jo kūryboje galima rasti daug įvairių elementų. Todėl neabejojama, kad penki šio Lietuvos menininko kūriniai neabejotinai taps įsimintinais parodos „Begalybės forma” akcentais.

Italams M. K. Čiurlionis dar nėra gerai žinomas. Tai ir buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl organizatoriai norėjo, kad Lietuva skolintų šiuos kūrinius parodai.

„Tikriausiai ne veltui jis buvo pakviestas dalyvauti šioje parodoje pavadinimu „Begalybės forma“. M. K. Čiurlionis yra daugiasluoksnis, įvairiapusiškas ir jo kūryboje galima rasti labai daug prasmių ir idėjų, todėl, manome, kad italai nesuklydo pasirinkdami šio menininko kūrinius“, – sako D. Gruzdienė. 

Į parodą Udinėje iš Kauno atvežti šie M. K. Čiurlionio paveikslai: „Angelas (Angelo preliudas)“, „Angelėliai (Rojus)“, „Pasaka (Pilies pasaka)“, „Pasaka II“ (iš triptiko „Pasaka“) ir „Sonata nr. 6. Allegro“ (iš ciklo „Žvaigždžių sonata“).  M. K. Čiurlionio muziejaus darbuotojai pripažįsta, kad organizatorių atrinkti kūriniai labai atitinka parodos tematiką.

Italijoje vykstančių meninių ir kultūrinių lietuvių autorių renginių atminties įprasminimo ir sklaidos internetinėje leidyboje projektą finansuoja: