Romos kino festivalyje apdovanojimus skynė lietuvių režisierė Margarita Bareikytė ir jos filmas
Romoje birželio 15-22 dienomis vyko VII-asis Pinjeto filmų festivalis (Pigneto film festival), kurio konkursinėje dalyje tarp penkių tarptautinės patirties turinčių kino kūrėjų varžėsi ir Italijoje gyvenanti režisierė Margarita Bareikytė. Jos kartu su komanda „Fortebraccio“ sukurtas trumpametražis filmas „It’s All About Jazz“ (liet. „Viskas apie džiazą”) sulaukė itin didelio komisijos bei publikos palaikymo ir net dviejų įvertinimų. Komisija apdovanojo M. Bareikytę prestižine Akademijos Griffith premija, o geriausiu aktoriumi buvo paskelbtas Yonv Joseph, atlikęs pagrindinį vaidmenį lietuvių režisierės kurtame filme, kurį, pasak Romos lietuvės, įkvėpė ir asmeniniai išgyvenimai.
Adrija Butkevičiūtė
ITLIETUVIAI.IT
Vienas pagrindinių šių metų Pinjeto filmų festivalio tikslų buvo pasitelkiant vizualinius menus sukurti istoriją apie netradicinę Romą, savyje talpinančią ir miesto centro grožį, ir periferiją, įkūnijančią tikrąją miesto sielą. Kaip ir kasmet, daugiau nei savaitę vykusio renginio metu, buvo rodomos dokumentinių, trumpametražių filmų peržiūros, organizuoti susitikimai su rašytojais.
Festivalio konkursinės dalies dalyviai – penki jauni, tačiau tarptautinės patirties jau turintys režisieriai, kartu su savo komandos nariais vos per 144 valandas turėjo sukurti šių metų tematiką atspindintį trumpametražį filmą, filmavimo metu neperžengdami Romos Pinjeto kvartalo ribų.
Pinjeto filmų festivalio idėjos autorius Simone Vesco pabrėžia, kad festivalio tikslas – suteikti išskirtinę galimybę pažinti jaunuosius kino kūrėjus bei nuosekliai puoselėti jų pirmuosius žingsnius didžiojo ekrano link.
Romoje jau septynerius metus gyvenanti teatro ir kino režisierė, dėstytoja M. Bareikytė dalyvauti Pinjeto trumpametražių filmų festivalyje šiemet buvo pakviesta jau antrą kartą. 2020 m. jos kurtas filmas „Tran Tran“ išrinktas geriausiu ir vėliau rodytas Romos kino festivalio metu. Šiais metais režisierės sukurta interpretacija turėjo atspindėti festivalio temos naratyvą „Ironija išgelbės pasaulį“, o jos sukurtas filmas „It’s All About Jazz“ ir vėl triumfavo festivalio scenoje, susižėręs net du apdovanojimus.
Apie pasiruošimą bei festivalio užkulisius portalas ITLIETUVIAI.IT kalbina Margaritą Bareikytę ir geriausio aktoriaus prizą laimėjusį Yonv Joseph, kuris anksčiau sukūrė karininko vaidmenį daugybe premijų apdovanotame italų aktorės ir režisierės Paola Cortellesi filme „C’è ancora domani“.
Margarita, pirmą kartą dalyvaudama Pinjeto filmų festivalyje sulaukei didelės sėkmės. Kaip pavyko pasiruošti šių metų festivaliui ir per tokį trumpą laiką įgyvendinti festivalio organizatorių užduotį?
Manau, kad filmas yra kaip raumenų tonuso palaikymas, savotiška treniruotė. Tikri filmo kūrėjai patvirtintų, kad filmo kūrimas negali būti sulyginamas su reklamos kūrimu, tai ilgas laikotarpis, ypač pilnametražių kūrimas. Artėjant festivaliui, neišvengiamai kylantį jaudulį bei natūralų stresą, nugali mintis, kad dalyvavimas bus it gera treniruotė režisūros atžvilgiu. Trumpai prisimenant mano dalyvavimą prieš ketverius metus vykusiame Pinjeto filmų festivalyje, buvau įgavusi daugiau patirties, tad šįkart jaučiau didesnį polėkį ir buvau drąsesnė.
Kita vertus, negaliu nuslėpti didelės atsakomybės jausmo, jaučiamo komandos nariams. Prieš ketverius metus laimėtas apdovanojimas už geriausią trumpametražį filmą „Tran Tran“ įpareigojo ir prisidėjo prie tam tikrų lūkesčių. Taip pat, remiantis mano patirtimi, dalyvavimas šiame ir panašiuose festivaliuose neišvengiamai siejamas su didele įtampa, kuomet optimalus darbo rezultatas turi būti pasiektas per itin trumpą laiką.
Kaip keitėsi festivalio organizaciniai aspektai bei dalyvavimo jame sąlygos?
Manau, kad šiais metais filmų kūrėjai turėjo geresnes galimybes, nes per pastaruosius metus Pinjeto filmų festivalis itin vystėsi. Pavyzdžiui, šiemet pirmą kartą šio festivalio metu turėjau asmeninį scenaristą, asistentą ir galimybę išsirinkti aktorius.
Beje, vienas iš mano pasirinktų aktorių buvo Yonv Joseph, atlikęs amerikiečio karininko Williamo vaidmenį garsiame Paola Cortellesi režisuotame filme „C’è ancora domani“, kuris sulaukė pripažinimo bei apdovanojimų net tarptautiniu lygmeniu. Galimybė pasirinkti aktorius suteikė daugiau pasitikėjimo bei užtikrintumo kuriant filmą per tokį trumpą laiko tarpą.
„Artėjant festivaliui, neišvengiamai kylantį jaudulį bei natūralų stresą, nugali mintis, kad dalyvavimas bus it gera treniruotė režisūros atžvilgiu“, – M. Bareikytė.
Trumpai apibendrinant komandinio darbo eigą bei iškovotą rezultatą, džiaugiuosi savo komanda, kuri tikrai demonstravo atsidavimą bei lankstumą per dvi ilgas filmavimo dienas. Aktoriai buvo nuostabūs ir nepriekaištingi filmavimo aikštelėje. Filmavimui turėjome itin mažai laiko, nes aš buvau tvirtai apsisprendusi dėl pagrindinio aktoriaus, kuriuo tapo amerikietis aktorius Yonv Joseph. Dėl įtempto darbo grafiko jis prisijungė prie komandos tik po kelių dienų. Iš oro uosto atvyko tiesiai į filmavimo aikštelę.
Papasakok plačiau, kaip vyko aktorių pasirinkimas?
Turėjome aktorių bazę, tokiu būdu galėjome peržiūrėti ir įvertinti apie aktorius turimą informaciją. Tie, kuriuos aš įsidėmėjau, mane sužavėjo savo natūralumu, organiškumu. Taip pat, galbūt kiek intuityviai pasirinkau daugiakultūriškumo akcentą savo filmui, nes, beje, ir pats Pinjeto kvartalas dar yra vadinamas melting pot, būtent dėl to, kad jame gyvena daugybė užsieniečių. Šiame sąraše buvo ir kitų užsieniečių, tačiau pasirinkau būtent Yonv Joseph.
Taip pat, egzistuoja ir kita priežastis, kiek kompleksiškesnė, lėmusi būtent šių aktorių Yonv Joseph, Leonie Renèe Klein ir kitų pasirinkimą. Šiuo metu jau turiu idėjų dėl būsimo savo projekto įgyvendinimo ir mano pasirinkti aktoriai puikiai tiktų ir jo realizavimui, tačiau kol kas negaliu atskleisti detalių. Labai norėčiau tęsti bendradarbiavimą su mano pasirinktais aktoriais, nes esu itin patenkinta mūsų bendro darbo rezultatu.
Ar lengva sukurti filmą per tokį trumpą laiką? Su kokiais iššūkiais teko susidurti ir kokią žinutę norėjai perduoti?
Pagrindiniai iššūkiai filmavimo metu buvo afrikinio karščio banga, vyravusi Romoje būtent filmavimo metu, taip pat techninės kliūtys, kurios bendromis komandos pastangomis buvo išspręstos, o filmavimui reikalingų pianinų paieška buvo vykdoma visoje Pinjeto teritorijoje.
„Tai – ir kiekvieno iš mūsų istorija, lengvu ironijos pavidalu primenantį apie įvairaus masto sunkumus, su kuriais neišvengiamai susiduriama siekiant įsitvirtinti užsienio šalyje“, – M. Bareikytė.
Verta paminėti, kad idėja dėl filmo siužeto išsivystė aplinkybių bei asmeninių išgyvenimų dėka. Juostoje „It’s All About Jazz“ pasakojama istorija apie emigrantą, siekiantį gauti darbo kontraktą, tam, kad galėtų legaliai gyventi Italijoje. Tai – ir kiekvieno iš mūsų istorija, lengvu ironijos pavidalu primenantį apie įvairaus masto sunkumus, su kuriais neišvengiamai susiduriama siekiant įsitvirtinti užsienio šalyje.
Kalbant apie komandinį darbą tokioje daugiakultūrinėje aplinkoje, ar esi susidūrusi su kokiais nors sunkumais kuriant kitoje, ne gimtojoje, šalyje?
Per septynerius metus, gyvendama ir kurdama Italijoje, nesu susidūrusi su dideliais iššūkiais dėl galimų kultūrinių ar etninių skirtumų. Priešingai, manau, kad daug įdomiau kurti tokioje aplinkoje, o daugiakultūriškumas gali būti tiesiogiai siejamas su pridėtinės vertės kūrimu filmavimo aikštelėje.
Festivalio komisija puikiai įvertino ir pagrindinį vaidmenį trupametražinėje juostoje atlikusį aktorių, muzikantą Yonv Joseph. Federico Palmieri premiją už geriausią pasirodymą gavęs aktorius, portalui ITLIETUVIAI.IT sakė, kad labai džiaugiasi turėjęs progą dirbti su talentinga lietuvių režisiere.
Savamokslis pianistas, atvykęs į Italiją studijuoti muzikos, aktoriaus kelią pasirinko atsitiktinai prieš kelerius metus, o išgarsėjo atlikęs amerikiečio karininko Williamo vaidmenį tarptautinio pripažinimo sulaukusiame režisierės Paola Cortellesi filme, pasakojančiame apie moterų emancipacijos siekį pokario Italijoje.
Jums jau teko dirbti su garsiausiais Italijos režisieriais. Kaip vertinate bendradarbiavimą su M. Bareikyte filmavimo aikštelėje?
Viso filmavimo metu jautėsi itin didelis režisierės atsidavimas komandai. Margarita yra be galo talentinga, kūrybiška ir lanksti, gebanti sukurti šiltą darbo atmosferą filmavimo aikštelėje, padedančią realizuoti aktoriaus potencialą.
Dėl kitame mieste vykusio filmavimo prie filmavimo komandos prisijungiau tik po kelių dienų nuo konkurso pradžios. Nepaisant to, iš Margaritos jutau didelį palaikymą bei atsidavimą idėjai. Manau, kad be šių jos savybių, nebūtume sukūrę tokio meniško ir jautraus trumpametražio filmo.
Iš patirties žinau, kad ne visuomet pasiseka rasti bendrų sąsajos taškų su režisieriais, būtent dėl charakterio ar darbo etikos ypatumų. Esu patenkintas darbo su Margarita rezultatu, atsižvelgiant į tokį rekordiškai trumpą filmavimo laiką bei aplinkybes.
Ar jūsų su Margarita kūrybiniai keliai dar susitiks ateityje?
Būčiau itin laimingas, turėdamas galimybę dar kartą bendradarbiauti su šia nuostabia režisiere. Kalbant apie premjerą ir apdovanojimų vakarą, nesitikėjau sulaukti apdovanojimo ir net nežinojau jog esu nominuotas šiai premijai iki pat tos akimirkos, kai salėje buvo taisyklingai ištartas mano vardas.
„Lietuvių autorių menas ir literatūra Italijoje: kultūrinių įvykių atminties įprasminimas ir sklaida internetinėje leidyboje“ projektą finansuoja: