Home / AKTUALIJOS  / Romos Sapienza universitete – pokalbiai apie Baltijos šalių architektūrą

Romos Sapienza universitete – pokalbiai apie Baltijos šalių architektūrą

Pastaruoju metu kultūrinis ir akademinis gyvenimas vis dažniau persikelia į virtualią erdvę. Ne išimtis ir balandžio 8 d.-birželio 3 d. vykstantis seminarų ciklas „Small Baltic Conversations. Paesaggi baltici. Architetture, città e patrimonio di Lituania, Lettonia, Estonia“ (lt. „Mažieji Baltijos šalių pokalbiai: Lietuvos, Latvijos ir Estijos architektūra, miestai ir paveldas“), kurio tikslas – supažindinti italų studentus su Baltijos šalių architektūra ir kraštovaizdžiu. Renginį organizuoja Romos Sapienza universiteto Architektūros ir projektavimo katedra, jį globoja trijų Baltijos šalių ambasados, Lietuvos kultūros institutas ir Baltijos studijų centras. Apie seminarų ciklą plačiau papasakoti paprašėme jo kuratorę, architektę, Sapienza universiteto tyrėją ir dėstytoją, Dr. Donatella Scatena. Komentaru apie renginį portalui ITLIETUVIAI.IT pasidalino ir Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė.

Giedrė Rutkauskaitė
ITLIETUVIAI.IT

Dr. Donatella Scatena yra Sapienza universiteto finansuoto tyrimų projekto „Baltijos kraštovaizdžiai. Lietuvos, Latvijos ir Estijos architektūra, miestai ir paveldas“ mokslinė vadovė. Būtent iš šio projekto gimė tarptautinis seminarų ciklas „Small Baltic Conversations“. Tyrimus apie Baltijos šalis, ypatingą dėmesį skirdama Lietuvai, dr. Donatella Scatena vysto nuo 2009 m.

Sapienza universiteto architektūros fakulteto fasadas | Nuotr. iš universiteto archyvo

Ji teigia pajutusi, kad po ilgalaikių akademinių mainų su Vilniaus ir Kauno universitetais, straipsnių, esė bei dviejų jos parašytų monografijų apie moderniąją ir šiuolaikinę Lietuvos architektūrą, atėjo laikas per šį seminarų ciklą paviešinti studijų rezultatus ne tik „ekspertų“ auditorijai.

Tuo pačiu, tai – puiki proga praplėsti tyrimų akiratį, įtraukiant Latviją ir Estiją. Organizaciniame darbe kuratorei talkina kolegos architektai iš Sapienza universiteto, docentas dr. Marco Falsetti bei architektūros projektavimo laboratorijos tutorė Virginia Volanti.

Donatella Scatena teigia, kad seminaras skirtas ne vien Sapienza universiteto architektūros fakulteto ir užsienio fakultetų dėstytojams bei studentams, bet ir architektams, inžinieriams, mokslininkams, tyrinėjantiems seminare gvildenamas temas, o taip pat žurnalistams, besidomintiems Baltijos respublikomis.

Paskaitos vyksta anglų kalba, patogia išties plačiai seminaro auditorijai iš įvairių pasaulio kraštų, įskaitant JAV, Kiniją ir Japoniją. Renginio kuratorė teigia, kad pradedant mąstyti apie renginį, buvo ketinama surengti vienos ar dviejų dienų trukmės konferenciją Sapienza architektūros fakulteto Aula Magna, tačiau su pandemija susiję apribojimai privertė persikelti į virtualią erdvę. Dėl šios priežasties nuspręsta konferenciją padalinti į keletą susitikimų, „pokalbių“, tinkamesnių virtualiam formatui. 

Renginio programą sudaro 6 seminarai. Pirmieji trys – skirti pranešėjams iš Lietuvos. Atidarymo susitikimo svečias – garsus Lietuvos architektas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) architektūros katedros doc. profesorius Audrius Ambrasas. Jis perskaitė pranešimą „Architektūra, kaip dėlionė“, kuriame pristatė pagrindinius Ambraso architektų biuro, šiemet mininčio veiklos 30-metį, sukurtus projektus.

Pranešimas sulaukė didelio susidomėjimo ir Sapienza universiteto studentų klausimų. Kaip teigia dr. D. Scatena, pradėti nuo A. Ambraso darbų nuspręsta, nes jie kalba šiuolaikinės (ne tik lietuvių) architektūros kalba.

Antrame seminare (balandžio 12 d.) buvo pereita prie įžvalgų apie istorinį/architektūrinį Vilniaus paveldą: VGTU Architektūros instituto vyr. mokslo darbuotojas prof. dr. Almantas Samalavičius paskaitos metu pabrėžė italų kultūrines įtakas Lietuvos architektūrai.

Trečiame seminare, vyksiančiame balandžio 29 dieną, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto profesorė dr. Marija Drėmaitė gvildens Kauno modernizmo temą. Tolimesniuose seminaruose dalyvaus L. I. Kahn fondas iš Estijos ir prof. Uģis Bratuškins iš Rygos technikos universiteto.

Baltijos kraštovaizdis ir architektūra taip pat bus pristatyti per estų fotografės Maris Tomba darbus bei menininko Leonardo Meigas instaliacijas ir per kiną, apie kurį kalbės Renata Santori, Venecijos kino festivalio paralelinės sekcijos Giornate degli autori programos vadovė. Be kita ko, numatyti skaitymai šiuolaikinės architektūros tema, patikėti Sapienza Architektūros ir projektavimo katedros tyrėjai Pisana Posocco bei prof. Manuela Raitano, vyriausiajai architektūros ir projektavimo katedros platformos ArchiDiAP, į kurią bus įtraukti atrinkti Baltijos šalių architektų darbai, redaktorei. 

Kaip jau minėta, šis seminaras negimė spontaniškai, bet ilgalaikio akademinio bendradarbiavimo tarp Sapienza ir Lietuvos bei kitų Baltijos šalių universitetų pasekoje. Dr. D. Scatena primena, kad nuo 2012 metų buvo suorganizuotos šešios VGTU dėstytojų paskaitos Sapienza universitete, dvi svarbios tarptautinės konferencijos, knygos ir parodos pristatymas.

Per šiuos metus ji pakvietė Romoje apsilankyti ne vieną Lietuvos akademinės bendruomenės narį. Dr. D. Scatena be kita ko yra Erasmus susitarimų tarp Sapienza ir Lietuvos universitetų (VGTU ir KTU) architektūros srityje propaguotoja.„Lietuvos ir Baltijos šalių universitetai sulaukia vis didesnio (…) Sapienza architektūros fakulteto studentų susidomėjimo, jie atranda svetingus ir jaunus miestus, tokius kaip Vilnius, Kaunas, Ryga, Talinas, Tartu.“

Erasmus studentai grįžta iš Lietuvos kupini įspūdžių. 2017-aisias vienos konferencijos Vilniuje metu Dr. D. Scatena susipažino su italų studentu, parašiusiu knygą apie savo studijų ir viešnagės VGTU patirtį „Vilnius, Erasmus, vita, ventimento“. Iš šio leidinio gimė geriausios Erasmus istorijos konkursas, kuris kiekvienais metais organizuojamas Sicilijoje.

Dr. D. Scatena pastebi, kad Sapienza ir Lietuvos universitetai skiriasi savo dėstymo pobūdžiu: Romoje akcentuojamas teorinis didaktikos aspektas, o Lietuvoje ji atrodo labiau orientuota į praktiką. Dėl šios priežasties, tyrėjos nuomone, akademiniai mainai tarp Italijos ir Lietuvos universitetų yra ypač vaisingi, prasminga Erasmus programoms prišlieti naujus tarptautinius susitarimus mokslininkų ir jaunųjų tyrėjų mobilumui.

Sapienza universiteto tyrėja ir dėstytoja, Dr. Donatella Scatena | Nuotr. iš asmeninio archyvo
Kuo Lietuva ir Baltijos regionas įdomūs italų akademinei auditorijai ir italams bendrai paėmus?

Dr. Scatena manymu, įdomu tai, kad tarp dviejų uždarų Europos jūrų (Baltijos šiaurėje ir Viduržemio pietuose) kultūrų yra daug panašumų. Be to, Lietuva Europoje išsiskiria savo gyvybingumu, jos žodžiais tariant, „vaisinga transformacija“. Visgi šalies šiuolaikiškumo siekiai neužgožia stipraus ir subtilaus kultūrinio sąmoningumo. Tai, architektūros mokslų daktarės nuomone, yra įdomiausias aspektas ne tik italų tyrinėtojams, bet ir visiems, norintiems pažinti Lietuvą.

Seminarų ciklo kuratorė su entuziazmu kalba apie jo perspektyvas. Ketinama šį tarptautinį renginį organizuoti kasmet, nes daugelis temų dėl laiko trūkumo nepateko į šių metų programą. Dr. D. Scatena džiaugiasi instituciniu Sapienza universiteto palaikymu, yra dėkinga prorektoriams prof. Bruno Botta ir Daniela De Leo bei Architektūros ir projektavimo katedros vadovei prof. Alessandra Capuano. Išskirtinė organizatorės padėka – Lietuvos Ambasadai Romoje bei Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laurai Gabrielaitytei-Kazulėnienei už ypatingą dėmesį ir globą. 

Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė | S. Šilingytės nuotr.
Ką apie „Small Baltic Conversations“ mano Lietuvos kultūros atašė? 

Pasak Lauros Gabrielaitytės-Kazulėnienės, šio renginio idėja „pleveno ore“ jau nuo praėjusių metų. Atsiradus tiesioginiam kontaktui su Dr. Donatella Scatena, puikia Lietuvos architektūros žinove, ir ieškant temų galimam seminarui ar konferencijai, visų pirma mintys nukrypo į Kauno modernizmą bei jo ekspertę Vilniaus universiteto istorijos fakulteto prof. dr. Mariją Drėmaitę. Lietuvos kultūros institutas labiausiai prisidėjo būtent prie profesorės paskaitos rengimo.

Verta prisiminti, kad modernistinė laikinosios Lietuvos sostinės architektūra yra viena kertinių projekto Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 programos dalių, tad skiriama ypatingai daug pastangų jos pristatymui užsienyje. Prof. Marijos Drėmaitės paskaitos metu be kita ko bus parodytas ir Lietuvos kultūros instituto kartu su kultūros atašė inicijuotas angliškai įgarsintas bei septyniomis kalbomis (tarp jų ir italų kalba) titruotas vaizdo klipas, skirtas būtent šiam unikaliam kultūros reiškiniui. Belieka tikėtis, kad neilgai trukus Kauno „optimistinė“ tarpukario architektūra raprezentuos Lietuvą UNESCO Pasaulio paveldo sąraše.

Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė džiaugiasi dėl jaunos tikslinės seminaro auditorijos, Sapienza universiteto studentų. Kultūros atašė nuomone, labai svarbu, kad būtent jie turi galimybę susipažinti su Lietuvos kultūra. Juk tai, ką atsinešame iš studijų metų, giliai įsirėžia atmintyje ir turi įtakos ateities darbams bei kūrybai.

Jau įvykusios seminarų ciklo paskaitos sulaukė nuostabių būsimųjų Italijos architektų atsiliepimų. Globoti panašaus pobūdžio renginius, susijusius su Lietuva – yra didžiulė garbė tiek Lietuvos Kultūros institutui, tiek Lietuvos Ambasadai Italijoje. Vyksta nuolatinės bendradarbiavimo reprezentuojant Lietuvą galimybių paieškos.

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI