„Vieną kartą, gyveno…“ Dažniausiai taip prasideda pasakos. Norintiems pasinerti į pasakų pasaulį, kurio kūrime įspaudą paliko ir lietuviai, verta aplankyti Sant’Angelo di Roccalvecce miestelį Viterbo provincijoje, apie 100 kilometrų į šiaurę nuo Romos.

Mažytis miestelis, kuriame nėra turistus traukiančių architektūros šedevrų, nėra nė vieno viešbučio nei kavinės, o ir navigacinė sistema vargiai bepalydės, staiga tapo magišką trauka turinčia vieta. Pasakos? Taip, būtent pasakos čia traukia būrius smalsuolių, išsiilgusių fantazijos ir pasakų pasaulio magijos, įkvėpimo bei emocijų. Kaip sako visų užmirštą kalvų, miškų ir laukų supamą miestelį lyg burtų lazdele iš pelenės princese pavertęs kultūrinės asociacijos vadovas Gianluca Chiovelli, žmonės čia atvyksta atrasti to, kuo buvome.

Apleistus miestelio namus G. Chiovelli iniciatyva naujam gyvenimui atgaivino menininkų iš Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos, taip pat iš Lietuvos, piešiniai ant sienų, tačiau ne bet kokie, o sekantys visiems žinomas pasakas.

Taip apleisti namai virto istorijomis, pasakojančiomis apie Snieguolę ir septynis nykštukus, apie Pelenę, apie gulbe virtusį bjaurųjį ančiuką, apie Alisos nuotykius stebuklų šalyje, Peterio Pano išdaigas saloje, kurios nėra, Donkišoto kovas su vėjo malūnais, Mažojo princo laimės paieškas, Mauglio nuotykius džiunglėse, Pinokio bandymus tapti tikru berniuku ir net Žvaigždių karų epopėjas.

Prie unikalaus pasakų miestelio kūrimo „Erasmus+“ programos dėka prisidėjo net septyni lietuviai: Valdas Jusas, Aistė Ričkutė, Anastasija Diukova, Aleksandra Nemirova, Andrius Minelga, Ernestas Einoris ir Ingrida Silobrit.

Geriausias periodas vizitui: nuo kovo iki birželio ir nuo spalio iki gruodžio, tačiau miestelį galima aplankyti kada tik širdis geidžia.

• 

• 

• 

• 

• 

• 

•