Italija – šalis, kerinti gamta, jūra, saule, charizma, gardžiu maistu, turtinga kultūra ir kitais gyvenimo džiaugsmus teikiančiais dalykais. Visi puikiai žino garsiuosius jos miestus – Romą, Milaną, Veneciją, Neapolį, Boloniją – išsibarsčiusius skirtinguose regionuose. Dauguma lietuvių čia atvyksta atostogauti, o kai kurie pasilieka ir ilgam. Vis dėlto Italija – tai kur kas daugiau nei turistų pamėgti didmiesčiai. Nesvarbu, kiek bekeliautum ar kiek metų praleistum šioje šalyje – visada atrasi naujų, unikalių ir nepaprastai žavių vietų bei miestelių.

Beatričė Valiukevičiūtė

ITLIETUVIAI.LT

Keli tokių miestelių – Gradara ir Verucchio. Abu nuo poilsiautojų pamėgto Riminio yra nutolę apie 20 kilometrų. Šių miestelių grožį ir unikalumą patvirtina ir tai, jog jie įtraukti į oficialų „Gražiausių Italijos miestelių“ (it. I Borghi più belli d’Italia) sąrašą. Šios asociacijos tikslas – saugoti, skatinti ir populiarinti mažus, istoriškai bei kultūriškai vertingus Italijos miestelius. Šiame straipsnyje kviečiu kartu pakeliauti po žaviuosius Gradarą ir Verucchio, kuriuos ypač patogu aplankyti viešint Riminyje. 

Šią vasarą į Riminį atvykau dėl gretimame Misano Adriatico mieste vykusių vienų svarbiausių metų lenktynių – kasmetinės GT4 serijos varžybų. Kadangi turėjau kelias laisvas dienas, nusprendžiau jas skirti netoliese esantiems miesteliams.

Beje, susidarė įspūdis, kad į Riminį atvyksta ne tik užsienio turistai – čia daug ir pačių italų, kurie ieško poilsio nuo didmiesčių šurmulio, kaitros ir minios žmonių. Jie atvyksta atsipalaiduoti prie jūros, mėgautis skaniu maistu ir lėtu gyvenimo tempu. Tačiau jei norisi šiek tiek daugiau – dienos išvyka į minėtas vietoves yra puiki mintis.

• 

• 

Gradara

Gradara – ant kalvos įsikūręs mažas miestelis, esantis vidurio Italijoje, Markės regione. Nutolęs vos 15 km nuo Pesaro ir 25 km nuo Riminio, gali tapti įsimintina stotele. Lankantiems Gradarą, tai bus įdomi vieta ne tik mėgstantiems įspūdingus vaizdus, mažų miestelių žavesį, bet ir tiems, kurie domisi Dantės kūryba bei Italijos istorija. 

Šis miestelis, kaip gyvenvietė ir strateginė vieta, savo istoriją skaičiuoja nuo brandžiųjų viduramžių pradžios, kai XII amžiuje buvo pradėta statyti tvirtovė ir pilis. Nors statybas pradėjo Pietro ir Ridolfo del Grifo giminė, vėliau prie pilies ir miestelio vystymo prisidėjo Malatesta giminė, įtvirtinusi savo valdžią šiame regione.

Atvykimas į Gradarą

Norint pasiekti Gradarą, geriausia keliauti automobiliu. Kelionės metu turėsite galimybę pamatyti kalnais apsuptus itališkus kaimelius, pasivažinėti jaukiomis medžių alėjomis, alyvmedžių giraitėmis bei vynuogynais. Na, o atvykus, rasti vietą automobiliui tikrai nebus sunku – čia nemažai stovėjimo aikštelių, nuo kurių atsiveria gražūs vaizdai į Gradarą supančio miestelio panoramą.

Pasigrožėjus vaizdais, laikas lipti į pilį, įsikūrusią ant kalvos. Neišsigąskite – ją pasiekti neužtruksite ilgai. Tiesa, jei neturite didelio noro kopti pėsčiomis, galite pasinaudoti mažo traukinuko paslaugomis, vežančio keleivius tarp pakrantės miestelių Gabicce Mare ir Gradaros.

• 

• 

Veiklos Gradaroje

Norintys daugiau sužinoti apie Gradarą, gali apsilankyti istorijos muziejuje. Jis ypač patiks tiems, kurie mėgsta pasivaikščioti požemiais ir slaptais, po miesteliu esančiais urvais.

Na, o tie, kurie nori apžiūrėti miestą iš aukščiausio taško, vos už kelis eurus gali pasivaikščioti trumpu taku, esančiu šalia laikrodžio bokšto. Nuo čia atsiveria kvapą gniaužiantis apylinkių vaizdas.

Garsioji meilės istorija

Literatūros klasikos mylėtojai tikriausiai yra girdėję apie žymiąją Paolo ir Francescos meilės istoriją, aprašytą Dantės „Dieviškojoje komedijoje“. Francesca buvo ištekėjusi už nemalonaus Paolo brolio, Gianciotto. Vieną dieną, Paolo ir Francescai skaitant juos sujaudinusią knygą, neatsilaikę pagundai, šie pasibučiavo. Tai išprovokavo brolio žiaurumą – jis nužudė įsimylėjėlius.

Tačiau ne visi žino, kad šie žmonės – ne tik literatūriniai personažai, bet ir tikros istorinės asmenybės. Francesca da Rimini ir Paolo Malatesta gyveno XIII amžiuje. Francesca buvo priversta sudaryti politinę santuoką su Gianciotto Malatesta, Paolo broliu. Visgi neatsispyrę jausmams, Francesca ir Paolo įsimylėjo vienas kitą, o tai juos ir pražudė.

Veiklų Gradaroje nėra itin daug, tad čia ilgai neužtruksite. Tačiau žmonėms, kurie ieško autentikos ir trokšta pajusti Italijos žavesį bei atrasti miestelius, dar nepaliestus turizmo – tai puiki vieta.

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Verucchio

Verucchio – dar vienas žavus miestelis nutolęs vos 18 km nuo Riminio. Įsikūręs Emilijos Romanijos regione ir turintis apie 10 tūkstančių gyventojų, miestelis žavi savo paprastumu, jaukumu ir kvapą gniaužiančiais vaizdais.

Manoma, kad miesto pavadinimas kilęs iš žodžių „Vero Occhio“ reiškiančių „Tikroji akis“, nurodančio strateginę ir panoraminę vietą, iš kurios matomas platus apylinkių ir Romanijos pakrantės vaizdas. Šis miestelis taip pat turi sąsajų su jau minėta Malatestų gimine – jų palikuonys Verucchio pavertė galinga tvirtove, skirtą apsiginti nuo Montefeltro giminės.

Visgi, XV a. Verucchio atiteko dar kitai, Medičių giminei ir tapo Popiežiaus valstybės dalimi. Vėliau, trumpam laikotarpiui miestelis priklausė Venecijos Respublikai, tačiau nuo 1620 m. galutinai grįžo į Popiežiaus valdžią.

Keliaujant šiame regione, Verucchio yra puiki stotelė „pramankštinti kojas“. Nors čia neužtruksite ilgai, tačiau įspūdžių tikrai netrūks. Miestelis stūkso ant kyšulio, nuo kurio atsiveria vaizdas į gražųjį Marecchia upės slėnį.

Miestelis ypač patiks keliautojams, mėgstantiems tiesiog grožėtis vaizdais. Taigi, atvykę į Verucchio, pamirškite laiką, eikite kur akys veda ir leiskite sau mėgautis bei klaidžioti po šį nuostabų kampelį.

Kelionė po mažus Italijos miestelius – tai ne tik galimybė išvengti turistinių minių, bet ir patirti autentišką Italijos dvasią. Šiose vietose laikas teka lėčiau, o kiekvienas kampelis alsuoja istorija ir grožiu.

• 

• 

• 

•