Home / AKTUALIJOS  / Užburiantis lietuviškų sutartinių ir regionų folkloro skambesys pristatytas Romoje

Užburiantis lietuviškų sutartinių ir regionų folkloro skambesys pristatytas Romoje

Vilniaus Universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ į Romą atvežė penkių Lietuvos etnografinių regionų folkloro tradicijas bei unikalias lietuviškas sutartines. Koncertas ir simbolinės lietuviškos vaišės buvo surengtos išskirtinėje erdvėje, skirtoje archeologijos ir šiuolaikinio meno dialogui, kur šiuo metu pristatoma talentingo Lietuvos menininko Augusto Serapino meninė instaliacija „Baltic Adventure“, poetiškai žvelgianti į klimato kaitos padarinius ir raginanti visus būti sąmoningesniais piliečiais.

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

Unikalus ir užburiantis lietuviškas sutartinių, kurias UNESCO 2010-aisiais įtraukė į nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, skambesys šią savaitę aidėjo amžinajame mieste Romoje. Grupė Vilniaus Universiteto ansamblio „Ratilio“ muzikantų Lietuvos muzikinį folklorą atvežė į netradicinę salę – unikalią Romos „FOROF“ erdvę, apjungiančią archeologiją ir šiuolaikinį meną, istoriją ir eksperimentus.

Čia šiuo metu veikia Lietuvos menininko Augustino Serapino meninė instaliacija „Baltic Adventure“, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į klimato kaitos sukeltus pokyčius. Pavyzdžiui, dalyvaujant menininko sumanytose dirbtuvėse vietoj sniego senių parodos lankytojai pakviesti pasigaminti purvo ir šiaudų senius Mudmen ir taip apmąstyti globalaus atšilimo padarinius aplinkai.

Menininkas parodos lankytojams norėjo pristatyti dar vieną baltų kultūros paveldo liudijimą ir vieną vakarą skirti lietuviškoms tradicijoms. Šią misiją atlikę žymiojo folkloro ansamblio „Ratilio“ nariai portalui ITLIETUVIAI.IT pasakojo, kad publika smalsiai reagavo į negirdėtą skambesį ir liko sužavėta.

„Užsieniečiai dažnai suklūsta išgirdę sutartines, nes tai visai kitas, neįprastas skambesys ir atlikimo būdai“, – M. Ričkutė.

„Labai visi džiaugėsi koncertu ir mes patys džiaugėmės, kad tikrai pavyko atskleisti bendrą Lietuvos folkloro vaizdą, parodyti, kad ir maža mūsų šalis turi regionus, kurie labai skiriasi. Didžioji dalis programos buvo skirta sutartinėms, kurios būdingos Aukštaitijai, o visa kita buvo pristatymas visų skirtingų etnografinių regionų. Publikai patiko, sakė, kad buvo už širdies griebiantis koncertas. Pripažino, kad labai negirdėta, labai neįprasta, bet gražu“, – pasakoja „Ratilio“ narys Vilius Marma.

„Šiame koncerte pristatėme platų 5 Lietuvos etnografinių regionų muzikinį folklorą, be abejo, ir sutartines. Atliekant vien sutartines, žmonėms, nepratusiems girdėti disonansus, gali greitai atsibosti, darytis nuobodu, todėl programą paįvairinome dainomis ir instrumentine muzika. Užsieniečiai dažnai suklūsta išgirdę sutartines, nes tai visai kitas, neįprastas skambesys ir atlikimo būdai“, – sako ansamblio vadovė Milda Ričkutė.

Į Romą ansambliečiai atsivežė ne tik sutartines, bet ir šokius, tradicinius instrumentus bei kiekvienam etnografiniam regionui būdingus tautinius rūbus.

„Pristatėme ir instrumentinį folklorą, nors pilnai to padaryti negalėjome, nes visų instrumentų lėktuvu atsiskraidinti negalime. Buvome atsivežę du smuikus, bandoniją, koncertiną, mažajį būgnelį, lumzdelių, skudučius. Taip pat buvome apsirengę skirtingų regionų etnografiniais kostiumais. Bagažas visas buvo skirtas koncertui “, – šypsosi Romą aplankę „Ratilio“ nariai.

„Dažniausiai klausytojams būna labai smalsu, kas per daiktas tos sutartinės, kaip jas reikia atlikti, kokia yra jų atsiradimo tradicija, kokių priemonių imamės, kad išsaugotumėm šį nematerialų kultūros paveldą“, – V. Marma.

Ansamblio vadovė sako, kad „Ratilio“ lietuvišką folklorinę muziką dažnai pristato užsienio šalyse. Vizitas į Italiją taip pat buvo ne pirmas.

„Kadangi „Ratilio“ Lietuvoje yra „vyriausias“ kolektyvas, šiemet jam jau bus 56 metai, tai ankstesniosios kartos tikrai yra buvusios ne kartą Italijoje, o ši, jauniausioji karta, pernai vasarą (rugpjūčio 3-13 d.) buvo Sardinijoje, kur vyko 11-aisis tarptautinis folkloro festivalis „Sa Corona Arrùbia“. Lietuvių bendruomenės taip pat dažnai kviečia atvykti. Esame buvę JAV, Maltoje, Kazachstane, Krasnojarske, Jakutijoje, Švedijoje, Estijoje ir kitur”, – pabrėžia M. Ričkutė.

„Užsienio šalyse tikrai sulaukiame labai didelio susidomėjimo. Dažniausiai klausytojams būna labai smalsu, kas per daiktas tos sutartinės, kaip jas reikia atlikti, kokia yra jų atsiradimo tradicija, kokių priemonių imamės, kad išsaugotumėm šį nematerialų kultūros paveldą“, – pasakoja ne vienoje šalyje sutartines pristatęs V. Marma.

Pasak atlikėjų, lengvesnes sutartines neretai kartu įsitraukia dainuoti ir publika. Visgi, daugiabalsių dainų atlikimas reikalauja specifinių įgūdžių, ypatingai darnaus susiklausymo.

„Sutartines atlikti nėra labai sudėtinga ypač trejines, nes jos giedamos kanonu. Kiek sudėtingiau giedoti dvejines sutartines, kur abi giedotojos vienu metu gieda skirtingas melodijas sekundos intervalu. Kad sutartinės skambėtų, turi būti ypatingas susiklausymas tarp giedotojų. Jos turi pajusti bendrą sutartinės pulsą, ritmą, garsą, judesį”, – sutartinių atlikimo paslaptimis dalinasi „Ratilio“ ansamblio vadovė.

Sutartinės būdingos tik lietuvių etninei kultūrai ir yra unikalus tradicinės muzikos fenomenas, kurį prieš 14 metų įvertino ir UNESCO, įtraukdama sutartines į nematerialios kultūros paveldo sąrašą.

Projektą “Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba” remia Lietuvių fondas.

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI