Šeštadienį Venecijoje duris atvėrė vienas svarbiausių pasaulyje šiuolaikinio meno renginių – Venecijos meno bienalė. Castello kvartale, atnaujintose buvusios skalbyklos ir kepyklos patalpose, oficialiai atidarytas ir Lietuvos nacionalinis paviljonas, kuriam atstovauja menininkas Robertas Narkus su savo projektu „Gut Feeling“ (liet. „Nuojauta“). Siurrealistiniame kooperatyve iš invazinių jūržolių gaminamas paslaptingas produktas, užkonservuotas į metalines skardines, lėtai judantis specialiu konvejeriu vienoje iš paviljono ekspozicijos patalpų. Paviljono inauguracijos ceremonijoje dalyvavo Lietuvos kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė, Lietuvos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius, paviljono kuratorė Neringa Bumblienė, komisaras Kęstutis Kuizinas, projekto rėmėjai, dalyviai bei gausus susirinkusiųjų būrys. Svarbiausiu inauguracijos akcentu tapo lietuvių kilmės Švedijos reperės Silvanos Imam pasirodymas. 

Kristina Janušaitė-Valleri
ITLIETUVIAI.IT

Atidaryme būrys svečių

Balandžio 21 d. dalyvaujant gausiam svečių būriui 59-ojoje Venecijos meno bienalėje inauguruotas Lietuvos nacionalinis paviljonas. Šiemet bienalės lankytojų laukia 38-erių metų menininko Roberto Narkaus išskirtinis projektas „Gut Feeling“ – futuristinis kooperatyvas, gaminantis mįslingą produktą – esenciją – iš invazinių jūržolių, prieš dešimt metų pradėjusių plėstis šio miesto kanaluose.  

Paviljonas, kurį parodos lankytojai įvardino kaip pankiškiausią bienalės kūrinį, įkurtas atokiame Venecijos Castello kvartale, greta vietinių krautuvėlių, barų, restoranų – tarsi natūraliai įsiliejantis į vietinių gyventojų mikrokosmosą. 

• 

• 

• 

• 

Kaip pastebi Veneto lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Martusevičiūtė, lietuvių menininkai išsiskiria originalumu, keičiasi meno kalba, tačiau centre išlieka gamtos elementas, žmogaus santykis su ja. 

„Venecijos salynas ir miestas man yra tarsi gyvas muziejus. Kas kartą nustembu, kaip modernaus meno paroda sugeba įsikomponuoti į šį kūrinį.

Šiais metais pasirinkta gyvenamojo Venecijos kvartalo vieta instaliacijai irgi savotiškai veikia. Italijoje tradicinis menas yra glaudžiai susijęs su estetika, formų harmonija. Narkaus pasiūlytas projektas mane sudomino savo idėjos daugiapusiškumu, daugiaforme interpretacija, kuri veikia sąmonę ir tame regiu didžiausią jo privalumą“, – savo įspūdžiais iš Lietuvos paviljono atidarymo dalinasi D. Martusevičiūtė.

• 

• 

Bienalė kviečia svajoti apie ateities pasaulį

Menininkas R. Narkus, semdamasis idėjų ir įkvėpimo iš technologijų, startuolių, mikropasaulio, savo projektu „Gut Feeling“ kelia svarbius ekologijos, kapitalizmo, globalizacijos klausimus. Tai konkrečiai vietai pritaikytas futuristinis meno kūrinys, atliepiantis šiandienos realijas, įsikomponuojantis ir į bendrą šių metų bienalės tematiką – „The Milk of Dreams“ (Svajonių Pienas). 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

„Gut Feeling“ – kompleksiškas, daugiasluoksnis projektas, balansuojantis tarp nuoširdaus noro pakeisti, patobulinti pasaulį, egocentriškų menininko ambicijų, humoro ir fikcijos. Jame gausu foto koliažų, video instaliacijų, formų ir spalvų.

„R. Narkaus meno kūrinio leitmotyvas – noras tobulinti pasaulį. Sudomino jo idėja rinkti jūros dumblius vietiniuose vandenyse, užkonservuoti metalinėse skardinėse ir „paleisti į rinką“, – A. Franceschi.

Tai kartu ir kvietimas labiau įsigilinti į savo vidinius procesus: pasikliauti intuicija bei permąstyti, kaip priimame sprendimus. 

Angliška frazė „gut feeling“ į lietuvių kalbą sunkiai išverčiamas terminas, nurodantis žodžių žaismą („gut“ – žarnos arba geras jausmas) bei pagal naujausius mokslo atradimus glaudžiai susijusias smegenų ir žarnyno veiklas. 

• 

• 

• 

Pasak R. Narkaus, Lietuvos paviljonas, išsidėstęs dviejuose, vienas prieš kitą esančiuose pastatuose – buvusiose skalbyklos ir duonos kepyklos patalpose – yra tarsi vartai, pro kuriuos patenki lyg į atskirą miestelį. 

Vienoje iš dviejų erdvių veikia siurrealistinis fabrikas, kuriame, pasitelkus fermentacijos procesus, bendradarbiaujant su garsiu restorano – fermentacijos laboratorijos „Noma“ įkūrėju, kanadiečiu Deividu Zilberiu (David Zilber), iš jūržolių, išgaunamų Venecijos vandenyse, gaminamas paslaptingas menamas produktas, o kitoje – šios fikcinės organizacijos biuras, skirtas reprezentacijai ir platinimui, kuriame ant lėtai besisukančio konvejerio juda į metalines skardines, tarsi konservai, supakuota mįslinga esencija. 

Projektas aktualus ir karo akivaizdoje

Parodos kuratorės N. Bumblienės teigimu, jūržolės yra viena iš maistingiausių maisto žaliavų, galinčių padėti išspęsti sparčiai augančios žmonijos populiacijos maisto trūkumą. 

Kita vertus, ši dumblių rūšis, dar žinoma „wakame“ vardu – invazinis augalas, globalizacijos procesų eigoje iš Tolimųjų Rytų išplitęs į visą pasaulį, įskaitant ir Venecijos kanalus. 

Projektas kalba ir apie menininko bei apskritai meno svarbą, vaidmenį šiandienos pasaulyje, ištiktame ne tik globalizacijos procesų, ekologinių problemų, pasaulinės pandemijos, bet ir vykstančio karo Ukrainoje akivaizdoje – apie menininko drąsą kalbėti, perteikti dalykus, kuriuos kartais būna sunku pasakyti, įvardinti.

Paviljono inauguracijoje dalyvavęs Lietuvos ambasadorius Italijoje R. Šlepavičius R. Narkaus kūrinį mato kaip ypač aktualų ir svarbų pastarųjų įvykių Ukrainoje kontekste.

„Šiame kontekste, kai badas yra ne teorinė galimybė, o realybė, kaip ir karas Europoje, jau nebėra, deja, teorinė galimybė, o realybė, alternatyvaus maisto šaltinių paieška yra be galo aktuali“, – R. Šlepavičius. 

„Kalbant ne menine terminologija, jūrų augmenija gali būti vienas iš alternatyvių maisto šaltinių, kuris galėtų padėti kovai su badu. Šiuo metu bado problema yra be galo aktuali, nes Ukraina buvo vienas iš pasaulio aruodų. 

Rusija, pradėdama karą, užblokuodama jos uostus, apvogdama laivus su grūdais, užkirto galimybę Ukrainai eksportuoti savo maisto produktus. Tuo tarpu daugelis šalių, ypač Afrikoje, yra tiesiogiai priklausomos nuo maisto produktų tiekimo iš Ukrainos. 

Šiame kontekste, kai badas yra ne teorinė galimybė, o realybė, kaip ir karas Europoje, jau nebėra, deja, teorinė galimybė, o realybė, alternatyvaus maisto šaltinių paieška yra be galo aktuali“, – svarsto ambasadorius R. Šlepavičius. 

R. Šlepavičius: „Menininkas visada yra porą žingsnių priekyje“

Pasak R. Šlepavičiaus, meno paskirtis arba misija – ieškoti, kelti klausimus. Menininkas keldamas aplinkos apsaugos, globalizacijos klausimus per menines formas rodo praktinę galimybę – šie jūrų dumbliai arba jūsų augmenija plačiąja prasme, gali būti maisto šaltinis. 

• 

• 

• 

• 

„Menininkas nesiūlo atsakymų. Jis inspiruoja. Kelia klausimus ir mes turime ieškoti atsakymų. Ar yra atsakymų į tuos klausimus, kuriuos jis kelia, ar nėra? Jis tik brėžia liniją, brėžia vektorių, kuriuo galbūt mes galime pajudėti ir galbūt pajudėsime. Galbūt tas kelias yra klaidingas. Nėra atsakymo. Bet tai yra viena iš galimybių. 

Žodžiu, menininko paskirtis, pašaukimas – būti porą žingsnių priekyje, kad nubrėžtų tą liniją, parodytų galimą kelią. Ir kas žino, gal ta miniatiūrinė, paviljono rėmuose sukurta, industrija gal kažkada taps industrija tikrąja to žodžio prasme“, – teigia ambasadorius.

Futuristinį instaliacijos „Gut Feeling“ aspektą pabrėžia ir Lietuvos garbės konsulas Paduvoje A. Franceschi: „R. Narkaus meno kūrinio leitmotyvas – noras tobulinti pasaulį. Sudomino jo idėja rinkti jūros dumblius vietiniuose vandenyse, užkonservuoti metalinėse skardinėse ir „paleisti į rinką“. Jūros dumbliai yra vienas maistingiausių ir sparčiausiai atsinaujinančių maisto šaltinių, kurių potencialas, matyt, galėtų išspręsti dėl spartaus gyventojų skaičiaus augimo artėjantį mitybos trūkumą.“

Ar pasaulis yra pasiruošęs priimti tai kaip sprendimą? 

Lietuva Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje dalyvauja nuo 1999-ųjų metų. Lietuvos paviljoną – menininko R. Narkaus kūrinį „Gut Feeling“ – pristato Lietuvos kultūros taryba bei Šiuolaikinio meno centras, kurio vadovas bei paviljono komisaras K. Kuizinas. Projekto mecenatai – Justas Janauskas ir Gabija Grušaitė, „Lewben Art Foundation“ ir „JCDecaux Lietuva“. 

„Lietuvių autorių menas ir literatūra Italijoje: kultūrinių įvykių atminties įprasminimas ir sklaida internetinėje leidyboje“ projektą finansuoja: