Home / AKTUALIJOS  / Kaip italai matė ir tebemato Baltijos šalis: nuo atsilikusio iki kultūra klestinčio krašto

Kaip italai matė ir tebemato Baltijos šalis: nuo atsilikusio iki kultūra klestinčio krašto

Pixabay nuotr.

 

„Iki nesutarimų sienos reikia vykti automobiliu, kurio lingės turi būti nelūžtančios, nes tenka judėti beveik neišvažiuojamu keliu, banguojančiu ledynmečio ir potvynių suformuotu kraštovaizdžiu, po niauriais lapijos sparnais, tarpais šen bei ten telkšančius vandens klanus, kurių nekalta išorė slepia siaubingas gelmes, pasakiškas pragarmes“.

– Curio Mortari „Alla frontiera di Wilno“ („La Stampa“; 1938/04/01, 5 p.)

 

2018 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos vardai itin dažnai minimi Italijos žiniasklaidoje. Apie Baltijos šalis rašyta ne tik reportažuose, skirtuose valstybių atsiradimo šimtmečiui, bet ir Italijos Respublikos prezidento Sergio Mattarella ir popiežiaus Pranciškaus oficialiųjų vizitų Baltijos šalyse proga. Be to, matyti, kad Italijos spaudoje per pastarąjį šimtmetį dėmesys į Lietuvą, Latviją ir Estiją Italijos buvo sutelktas ne kartą. Įžymūs žurnalistai ir rašytojai Indro Montanelli, Enzo Siciliano, Barbara Spinelli, Paolo Rumiz bei daugelis kitų apsilankė Baltijos regione, o vėliau pasakojo Italijos gyventojams apie šio šiaurryčių Europos kampelio žmonių skausmus ir viltis, nelaimes ir pasiekimus.

 

Kaip Baltijos šalių vaizdinys kito XX ir XXI amžiais? Į šį klausimą naujoje knygoje Oriente baltico. Un secolo di sguardi italiani su Lituania, Lettonia ed Estonia (Aracne Editrice, Roma, 2018) bando atsakyti Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir Diplomatijos fakulteto vyr. mokslo darbuotojas Andrea Griffante. Šimtmečio eigoje italų laikraščių puslapiuose apie Rytų Pabaltijį buvo pasakojama įvairiai. Kartais jis buvo apibūdinamas kaip pasakiškas, bet kultūriškai atsilikęs kraštas, kartais – kaip regionas, pasižymintis stulbinančiais panašumais su Italija. Bet kuriuo atveju, Baltijos šalys pasirodė kaip savotiška, vargiai vienareikšmiškai becharakterizuojama „tarpinė teritorija“, kur nesuvokiamas daugiakalbių, daugiakofesinių miestų margumynas pynėsi su nenusakoma kaimų atmosfera, heroiški socialiniai veikėjai sugyveno su neperprantamus savižudiškus impulsus patiriančiais politikais, netvarka jungėsi su nuostabą keliančiais poelgiais.

 

Knygą galima užsisakyti knygynuose arba internetu ČIA .

 

Andrea Griffante. Oriente baltico: Un secolo di sguardi italiani su Lituania, Lettonia ed Estonia.

 

Andrea Griffanti informacija.
ITLIETUVIAI.IT

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI