Vaikų dvikalbystė: nauda ar problema vaikams? Tiems, kas dar dvejoja. Asmeninė Italijoje gyvenančios ir dvi dukras auginančios lietuvės patirtis ir patarimai kaip padėti vaikams sėkmingai augti dvikalbiais, ir kaip neišsigąsti kylančių iššūkių.

Gerda Daniulevičiūtė
Italit Family

Gyvenant Italijoje, pati aplinka savotiškai padiktuoja dominuojančios kalbos poreikį, t. y. vyro šeima, draugai, pažįstami, kaimynai, darželis… tuo tarpu lietuvių kalba realiai užima pasyvios kalbos vietą. Mūsų mišrios šeimos konkrečiu atveju, gimus pirmagimei Gretai, susidūrėme su dilema, kokia kalba kalbėti su vaiku.

Tačiau viskas pasikeitė tą dieną, kai su vyro dideliu palaikymu (beje, jis pramoko lietuvių kalbos pagyvenęs Lietuvoje) nusprendėme, jog su dukra kiekvienas iš mūsų kalbėsime tik savo gimtąja kalba, o, kad būtų dar efektyviau lavinti lietuvių kalbos įgūdžius, dažnai ir visi drauge lietuviškai.

Neslėpsiu, turėjau baimių, abejonių, priešiškai nusiteikusių patarėjų, ir supratau, jog savaime nesigaus, tai – mitas. Neišmoks gerai lietuviškai, reikia labai daug tėvų pastangų, kad vaikas išmoktų pasyvią kalbą, gyvenant svetimoje šalyje. Mokyti savo vaikus lietuvių kalbos ir ją saugoti – mano kaip mamos lietuvės pareiga.

Eksperimentinės lingvistikos tyrimai rodo, jog mūsų smegenys puikiai sugeba vienu metu valdyti ir įsisavinti daugiau nei vieną kalbą ir tai pradėti reikėtų nuo pat gimimo.

Būtina suprasti, jog dvikalbystė šeimoje yra privalumas, o ne našta ar problema vaikui. Vaikui suteikiama galimybė pajusti ryšį ne su viena, o su dviem šalimis. Tai yra neabejotinai pridėtinė vertė: padeda vaikui plačiai atverti mintis į pasaulį ir būti tolerantiškiems.

• 

• 

Eksperimentinės lingvistikos tyrimai rodo, jog mūsų smegenys puikiai sugeba vienu metu valdyti ir įsisavinti daugiau nei vieną kalbą ir tai pradėti reikėtų nuo pat gimimo. Be abejo, vaikų mokymosi procesas vystosi bėgant metams ir kalbos įgūdžiai yra įtvirtinami augimo eigoje.

Teigiamas dvikalbystės poveikis vaikui yra būdingas tiek kalbiniu, tiek asmenybės formavimosi požiūriu. Tarp daugelio pridėtinių vertybių, kurias teikia dvikalbystė, norėčiau paminėti tokius kaip: didesnis kalbos struktūros suvokimas, didesnis protinis lankstumas, dėl kurio jau suaugę išsiugdo puikius daugiafunkcinius ir problemų sprendimo įgūdžius. Dvikalbystė yra naudinga ir teigiamai veikia vaikų augimo ir pažinimo raidos procesus – vaikai iš karto pasijunta pasaulio piliečiais ir tampa tolerantiški kitai kultūrai, tradicijoms.

Ar dvikalbystė turi neigiamą poveikį?

Ilgą laiką tikėjau, kad dvikalbystė gali savotiškai pavėlinti vaikų kalbos mokymosi procesą: ypač nerimą kėlė staigus ir beveik automatiškas vienos kalbos perėjimas į kitą, nes maniau, jog jis yra susijęs su painiavos ir nesusipratimo jausmu. Šiandien, auginant dvi dvikalbes dukras, suprantu, jog klydau.

Neverta per daug dėl to jaudinantis, pakanka gerai apmąstyti faktą, kad tavo dvikalbis vaikas gali įterpti į kalbą skirtingoms kalboms priklausančius žodžius, nes tuo metu mano, kad jie yra spontaniškai paprastesni, o ne dėl to, kad yra susipainiojęs tarp skirtingų kalbų, sutrikęs.

• 

• 

• 

• 

Vienos kalbos perjungimas į kitą yra natūralus reiškinys, dėl kurio, mano nuomone, nereikia jaudintis: dvikalbiai turi nuoseklias ir stabilias kalbos žinias. Mūsų šeimos atveju, taip nutiko, jog pirmagimė Greta pradėjo kalbėti gan vėlai, nuo 3 metų, o mažoji sesė Sofia nuo pusantrų metukų. Taip gali atsitikti, tai yra laikina, tereikia pasitikėti vaiku ir duoti jam laiko.

Kokios priemonės mums padėjo skatinti geresnį lietuvių kalbos įsisavinimą?

Visų pirma, vaikui nedaryti spaudimo, nemokyti prieš jo valią, nes rezultatas bus priešingas. Mano tikslas – dvikalbystę paversti spontanišku procesu. Mums labai padėjo įtvirtinti lietuvių kalbos žinias, ir vis dar padeda, apsilankymai Lietuvoje, kurių metu dukros bendrauja su seneliais, teta, užmezga tiesioginį kontaktą su naujai sutiktais lietuvių vaikais žaidimų aikštelėse, lietuviškų pasakų skaitymas prieš miegą, trumpos nesudėtingos dainelės vaikštant po kalnus, animaciniai filmai tik lietuviu kalba, dalyvavimas virtualioje lituanistinėje Italijos mokyklėlėje, taipogi radijo laidų vaikams ,,Vakaro Žvaigždelė” klausymąsis keliaujant mašinoje.

O ateityje jau svarstau, kaip būtų šaunu, dukras leisti į vasaros stovyklą Lietuvoje. Pasitelkus į pagalbą šias efektyvias mokymosi priemones, tuo pačiu metu mano dukros girdi ir kalba dviem kalbomis, jaučia natūralų polinkį mokytis.

Mano tikslas – dvikalbystę paversti spontanišku procesu.

Neretai juokauju dukrom sakydama, jog lietuvių kalba yra mūsų slaptoji bendravimo kalba, kurios kiti nesupranta. Manau yra labai svarbu skatinti dukrų bendravimą su kitų tautybių vaikais, kurie taip pat yra iš mišrių šeimų, kalba ir supranta dvi ar daugiau kalbų.

Mokėjimas bendrauti keliomis kalbomis yra vienas iš būtiniausių dalykų, norint integruotis į šiuolaikinę visuomenę.