Lietuvių senosios muzikos vokalinis ansamblis „Ignis”. V. Abramausko nuotr.

Šią savaitę Venecijoje ir Gallese miestuose lietuvių senosios muzikos vokalinio ansamblio „Ignis” koncertais pristatomas pirmasis šiuolaikinis LDK valdovų kapelmeisterio Marco Scacchi kanonų knygos Canones nonnulli leidinys.

Koncertai organizuojami lapkričio 3 dieną, 18.00 Fondazione Ugo e Olga Levi Venecijoje ir lapkričio 5 dieną, šeštadienį, 17.30, “Marko Scacchi ” muziejaus salėje Gallese mieste.

Marco Scacchi beveik tris dešimtmečius tarnavo LDK valdovų dvare, ilga laiką užėmė svarbiausią muziko poziciją – buvo dvaro muzikų kapelmeisteris.

Canones nonnulli leidinys – tai pirmas šiuolaikinis šio veikalo leidimas, parengtas muzikologų Marco Bizzarini (Italija) ir Aleksandros Pister (Lietuva) pagal pirminį leidinį, publikuotą 1649 m. Karaliaučiuje.

Lietuvos ir Lenkijos valdovų Vladislovo Vazos ir Jono Kazimiero Vazos kapelmeisterio kanonai – tai reikšmingas Romos mokyklos įmantriojo kontrapunkto (contrapunctus artificiosus) sklaidos Baltijos regione paminklas. Kanonai XVII a. Europos muzikos kontekste išsiskiria unikaliais bruožais ir laikytini svarbiu etapu ilgoje tokio pobūdžio kontrapunkto raidoje, kuri aprėpė laikotarpį nuo Renesanso epochos prancūzų ir flamandų kompozitorių kūrybos iki pat Johano Sebastiano Bacho Muzikinės aukos.

Marco Bizzarini ir Aleksandros Pister sudarytame leidinyje lietuvių, italų ir anglų kalbomis publikuojamas mokslinis įvadas apie Skakio sukurtų kanonų rinkinį, XVII a. leidinio faksimilės ir originalių tekstų lotynų kalba vertimai į tris kalbas.

Leidinyje publikuojami Scacchi kanonai liudija Baroko epochos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Italijos kultūros bei meno bendrystę. Leidinį išleido Lietuvos Nacionalinis muziejus – LDK valdovų rūmai.

Aleksandra Pister. V. Abramausko nuotr.

Lietuvių „Ignis” koncerto programoje skambės kanonai iš „Canones nonnulli“ kompozicijų, sugretinti su Kristofo Vernerio sakralinėmis arijomis. Scacchi mokytojo Džiovanio Frančesko Anerijaus kompozicijose atskleidžiamos skirtingų balsų besipinančios linijos – vienur tarsi kanonu įstojantys cantus balsai, kitur soprano ir boso pokalbis, o „Cantate Domino“ pradedamas tarytum dvejų chorų aidu. Anerijaus vokalinis kūrinys „Sacra spirat“ skambės greta Vazų dvare tarnavusio smuikininko ir kompozitoriaus Aldebrando Subissati to paties pavadinimo stylus fantasticus stiliaus kūrinio smuikui (atliekamo fleita) su basso continuo. Koncertą vainikuos žymiojo Tarkvinijaus Merulos virtuoziškas „Cantate iubilate“ ir Marko Skakio „Laudate pueri“.

Kai kurie kūriniai (pvz. Vernerio ir Fiorsterio kompozicijos) buvo meno vadovo Vilimo Norkūno iš rankraščių transkribuojami specialiai šiai programai ir Italijoje skambės pirmą kartą.

Senosios muzikos vokalinio ansamblio „Ignis” nariai: Monta Martinsone, Justina Orlovskytė, Povilas Vanžodis, Vilimas Norkūnas. Išilginės fleitos – Ieva Baublytė. Basso continuo – Dovilė Savickaitė, Vilimas Norkūnas.

Kanonu vadinama kompozicijos technika ir kūrinio forma, kai užrašomas vienas balsas ir įmanoma jį padainuoti skirtingais būdais ir skirtingu metu įstojus keliems atlikėjams. XVII a. kanonai Europos muzikos kontekste išsiskiria unikaliais bruožais ir laikytini svarbia kontrapunkto – mokslo ir meno pagal taisykles pinti balsus – dalimi.

Parengta pagal leidinio rengėjų ir vokalinio ansamblio „Ignis” informaciją

ITLIETUVIAI.IT,
2016 m. lapkričio 3 d.