Italijos lietuvių suvažiavime bendrumo jausmo neužgožė net kaukės
Po visą Italiją pasklidę lietuviai spalio 2-4 d. rinkosi į kalnuose prie Jonijos jūros stūksantį viduramžių miestelį Italą, Sicilijos saloje. Jau tradiciniu tapęs suvažiavimas vyko ketvirtą kartą, bet pirmąjį šalies pietuose. Tiek turiningo laiko, diskusijų ir pažinčių, rimtų temų gvildenimo ir juoko, o, svarbiausia – bendrumo jausmo, atrodytų, sunku net sutalpinti į vieną savaitgalį.
Daiva Lapėnaitė
ITLIETUVIAI.IT
Lietuvos nepriklausomybės 30-iui paminėti skirtas Italijos lietuvių suvažiavimas Sicilijoje prasidėjo koncertu. Kalnų ir alyvmedžių supamoje 1000 metų senumo šv. Petro ir Povilo bažnytėlėje vietos muzikantų akompanuojama Sicilijoje gyvenanti klaipėdietė Tolvaida Gilytė susirinkusiųjų širdis virpino lietuviškomis dainomis.
Suvažiavimas tęsėsi konferencija, pavadinimu „30 lietuviškų įspaudų Italijoje“. Jos metu LR Ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius pasakojo apie Lietuvos ir Italijos santykius, jų interesus, tikslus ir bendrystę. Lietuvos garbės konsulas Sicilijoje advokatas Alessandro Palmigiano akcentavo teisinius ir politinius Lietuvos bei autonomiją turinčio Sicilijos regiono ryšių aspektus.
Ambasadorius R. Šlepavičius akcentavo, kad šiemetinis suvažiavimas yra kitoks – iliustruoja ypatingą lietuvių bendruomenės Italijoje brandą.
„Man itin smagu, jog bendruomenė yra gyva, aktyvi. Ketvirtas suvažiavimas, įvertinant pandemijos sąlygas, rodo, koks bendruomenėje yra didžiulis poreikis bendrauti, kartu spręsti problemas, kartu užsiimti kūrybine veikla, kartu ieškoti naujų idėjų. Šių metų išskirtinis bruožas yra tas, kad gimsta Italijos lietuvių profesionalų klubas. Tai yra bandymas sukurti tinklą profesionalų, kurie save realizuoja kaip ekspertai, kaip verslininkai, kaip žmonės, kurie gali kurti tą pridėtinę vertę, yra sukaupę žinių bagažą ir juo gali dalintis tiek su bendruomenės nariais, tiek su Lietuva ir jos žmonėmis. Manau, tai yra labai svarbi tilto, jungiančio bendruomenę su Lietuva ir Italija, atrama“, – sakė Ambasadorius R. Šlepavičius.
Net šešios lietuvės moterys: Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė-Di Meglio, Parmos universiteto docentė Birutė Žindžiūtė Michelini, penkis metus Italijos lietuvių naujienų portalą ITLIETUVIAI.IT redagavusi žurnalistė Agnė Buckutė, Pietų Italijos ir Kalabrijos bendruomenės pirmininkė Simona Crisafulli, vertėja Toma Gudelytė bei Italijos radijo ir televizijos RAI orkestro altų grupės koncertmeisterė Ūla Ulijona Žebriūnaitė konferencijoje pasakojo apie istorines Italijos lietuvių bendruomenės asmenybes ir jų indėlį garsinant Lietuvą, įdomiausius lietuvių kūrėjus Italijos literatūroje, lietuvių muzikų ir lietuvių moterų kelią Italijoje, lietuvio paveikslą ir jo raidą šioje šalyje.
Iš kairės apačioje: S. Crisafulli, Ū. U. Žebriūnaitė, T. Gudelytė | I. Trofimovaitės ir V. Juozaičio nuotr.
Beveik keturis dešimtmečius Italijoje gyvenančios lietuvių kalbos docentės B. Žindžiūtės Michelini pasakojimas apie asmeniškai pažinotus iškiliausius praėjusio amžiaus lietuvius, Italijoje vykdžiusius šviečiamąją veiklą, ne tik sujaudino, bet ir įkvėpė pasididžiavimo bei ryžto jų veiklą tęsti.
Pirmininkė E. Simonkevičiūtė-Di Meglio priminė, kad Italijos lietuvių bendruomenė turi gilias tradicijas, po dvejų metų švęs 70-ąjį jubiliejų ir per tą laiką padarė didžiulį indėlį, paliko neįkainojamus pėdsakus.
Jos teigimu, idėja kasmet surengti suvažiavimą vis kitame regione yra ir galimybė susipažinti su vietinės bendruomenės tradicijomis, vietovės istorija ir kultūra, o suvažiavimai nėra tik smagus pasibuvimas, bet gyvybiškai svarbus elementas bendruomenės stiprybei.
„Suvažiavimai, tas gyvas bendravimas, yra be galo svarbūs, nes tai yra vienijantis elementas. Kai gali pasidalinti bendruomenės istorija, darbais ir pasiekimais, pasidalinti savo patirtimi, skausmais ir džiaugsmais, kai kartu gali ne tik kažką naujo sužinoti, bet ir betarpiškai bendrauti, užmegzti naujas draugystes, vieni kitus palaikyti ir pastiprinti. Jie turi milžinišką pridėtinę vertę prie lietuviškumo išsaugojimo.
Į Siciliją atvyko atstovų iš skirtingų Italijos regionų. Sužinojome daug įdomių dalykų, tvyravo pakili nuotaika, buvo daug džiaugsmo ir juoko. O tai – svarbiausias dalykas šiais pandemijos iššūkių laikais. Gyvas bendravimas, tas akių žvilgsnis ir šypsena, kuri sklido ne iš kaukių dengiamų lūpų, bet iš akių, mus dar labiau sustiprino ir suvienijo“, – teigė E. Simonkevičiūtė-Di Meglio.
Ji taip pat pastebėjo, kad Italijos lietuvių bendruomenė pakeitė veidą: „Praėjusiame amžiuje bendruomenę sudarė dvasininkai, diplomatai – vyrai. Šiandieninė mūsų bendruomenė įgijo moterišką veidą. Todėl tęsiant kilnią lietuviškumo puoselėjimo ir Lietuvos garsinimo misiją, šiandien mums tenka apjungti abu pradus: tiek racionalųjį, tiek empatinį.“
Pagrindinė renginio organizatorė, Sicilijoje gyvenanti S. Crisafulli sakė, kad surengti Italijoje gyvenančių lietuvių suvažiavimą Sicilijoje buvo svarbu dėl trijų priežasčių.
„Pirmiausia, jau dvylika metų, kartu su vyru, čia stengiamės kurti mažąją Lietuvą. Antras svarbus momentas yra tas, kad labai norime čia diegti lietuvišką kultūrą. Ir trečias mums labai svarbus motyvas yra tai, kad mes esame Italijos lietuvių bendruomenės dalis, kuri dabar turi labai aktyvų, mus suvienyti sugebėjusį ambasadorių. Matydama tokią jo iniciatyvą, matydama, kokie yra iniciatyvūs kiti nariai, pagalvojau, kad susitikimo niekada nėra buvę Sicilijoje, tai kodėl nepadarius pas mus“, – pasakojo renginio organizatorė. Ji neslėpė, kad didžiausias iššūkis organizuojant renginį buvo pandemija.
„Iki paskutinės sekundės nežinojau, ar renginys įvyks, ar jo nesugriaus paskelbti nauji vyriausybės nurodymai, ar atvyks užsiregistravę dalyviai, ar pavyks išvengti užkrato ir daugybė panašaus pobūdžio nerimo akimirkų. Deja, keletas dalyvių paskutinę minutę pakeitė planus, tačiau, nepaisant visko, susirinko apie pusšimtis tautiečių iš įvairių Italijos regionų, atvyko svečiai iš ambasados, atstovai iš Italos savivaldybės.
Džiaugiuosi atvykusiųjų entuziazmu, pasiryžimu ir drąsa. Laikėmės saugumo taisyklių, bet visi kartu, tegul ir per atstumą, tegul ir vienam savaitgaliui, sukūrėme mažą didelę Lietuvą Sicilijoje“, – džiaugėsi S. Crisafulli
Lietuvių menininkės Eglės Narbutaitės unikaliu sienos tapybos kūriniu Labas Itala, apjungiančiu lietuviškas ir siciliškas šaknis, papuoštame Itala miestelyje susirinkę lietuviai, gyvenantys nuo Pjemonto šiaurėje iki Kalabrijos pietuose, aptarė ir jiems rūpimus klausimus, pasidalino patirtimi kaip stiprinti bendruomeniškumą, puoselėti lietuvybę ir prisidėti prie Lietuvos vardo Italijoje bei globalioje erdvėje skleidimo.
Pasidžiaugta, kad viena tokių priemonių jau yra – tai šeštus metus veikiantis Italijos lietuvių naujienų portalas ITLIETUVIAI.IT, kuris yra ne tik kokybiška erdvė Italijos lietuviams, bet ir unikalus Lietuvą, Italiją ir lietuvių diasporą jungiantis tiltas, pozityvi Italijos lietuvius ir Lietuvą globalioje erdvėje garsinanti grandis, Italijos lietuviais ir Lietuva besidomintiems italams atviri vartai.
O būtent suvažiavimo metu buvo oficialiai pristatytas dar vienas „įrankis“ – karantino metu gimęs Italijos lietuvių profesionalų klubas, kuris prisijungs prie lietuvius profesionalus visame pasaulyje jungiančio tinklo Global Lithuanian Leaders (GLL).
Konferencijoje nuotoliniu būdu dalyvavusi Lietuvių profesionalų klubus vienijančio tinklo GLL vadovė Aušra Kukelkaitė sakė, kad pusšimtyje šalių veikiantys klubai yra brandžia tampančios diasporos požymis, kuri nori prie Lietuvos augimo prisidėti ne tik per kultūrinę ir lituanistinę prizmę, bet ir per profesinę ar ekspertinę dimensiją.
GLL projektų vadovė Lina Dusevičienė pabrėžė, kad būtent ta branda šiemet davė ypatingų vaisių – artėjant rinkimams pirmą kartą bendram pilietiškumo tikslui jėgas sujungė bendruomenės ir organizacijos, davusios postūmį esminiam lūžiui Lietuvos ir diasporos santykiuose.
Suvažiavimas Sicilijoje subūrė ne tik meilę Lietuvai kūrenančius Italijos lietuvius, bet ir Lietuvą mylinčius italus. Beveik dešimt metų Lietuvoje gyvenantis ir Lietuvos bei Italijos istorinius saitus studijuojantis italas Flaviano Bertaina sakė, kad jam Lietuva yra labai brangi, yra kaip antroji tėvynė.
„Tai yra normalu, – sakė F. Bertaina, – kai pažįsti kitą šalį ir jos kultūrą, kalbą, pradedi įsimylėti. Yra normalu, kad žmogus tuomet nori dalyvauti, pasidalinti savo nuomone ir įspūdžiais, apskritai bendrauti su žmonėmis, su kuriais turi daug bendro.“
Tris dienas vykęs ketvirtasis Italijos lietuvių suvažiavimas pasibaigė ekskursija po kvapą gniaužiančią Taorminą. Praėjusiame amžiuje emigravusių pasaulio menininkų, rašytojų ir intelektualų kolonija tapusio miesto širdyje – antikos laikų amfiteatre, kuriame koncertavo daugybė pasaulio muzikos grandų, Italijos lietuviai linkėjimus nusiuntė visiems lietuviams, kur jie bebūtų.
