Liepos 6-ąją Vilnius tapo „Tautiškos giesmės“ giedojimo visame pasaulyje epicentru
Tautiška giesmė kasmet suvienija visame pasaulyje esančius lietuvius. 21 valandą Lietuvos laiku giedamas himnas jau 15 metų žymi valstybinę Lietuvos šventę – liepos 6-ąją, pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Šiemet šventei skirtų renginių metu skiriamas ypatingas dėmesys Vilniaus 700 metų jubiliejui.
Dominyka Stankevičiūtė, Rytis Pritulskis
Idėja šią dieną paminėti giedant Lietuvos himną gimė kartu su legenda tapusia „Tūkstantmečio odisėja. Vienas vardas – Lietuva“, kurios metu Lietuvos buriuotojai su jachta „Ambersail LTU 1000“ 2008 metais spalio 5 dieną išplaukė iš Klaipėdos uosto į odisėją aplink pasaulį.
„Lietuvai ruošiantis švęsti Lietuvos vardo tūkstantmetį, kuris turėjo būti švenčiamas 2009 metais, mums – buriuotojams kilo idėja apiplaukti pasaulį ir pakviesti visas pasaulio lietuvių bendruomenes vienu metu švęsti Valstybės dieną. Pirmą kartą tautišką giesmę mes išgirdome jachtai skrodžiant vandeniu Adelaidėje, Australijoje. Iš niekur nieko pasigirdo „Lietuva, Tėvynė mūsų…“. Galima sakyti, kad Adelaidės lietuviai davė pradžią idėjai, kuri pasimatė, suvirpėjo ir tradiciškai yra tęsiama jau 15 metų, kiekvieną liepos 6-ąją visame pasaulyje“, – pasakoja idėjos iniciatorius Raimundas Daubaras.
„Tautiška giesmė“, vėliava bei herbas yra valstybiniai atributai, žymintys nepriklausomybę ir laisvę. R. Daubaras atskleidžia, kad, girdint lietuvius giedant „Tautišką giesmę“, jam kūnu nubėga šiurpuliukas.
„Aplanko pasididžiavimo jausmas. Visi žodžiai yra svarbūs ir be galo reikšmingi“, – sako pašnekovas.
Priminė artėjančio pilietybės referendumo svarbą
Šią svarbią dieną į sostinę atvykusi Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke sveikino visus ir džiaugėsi matydama daugybę vienoje vietoje susirinkusių lietuvių. Mindaugo karūnavimo dieną PLB pirmininkė džiaugėsi augančia nauja globalia, atvira, europietiška ir modernia karta.
„Iš tiesų mes visi turime įsisąmoninti, kad Lietuva yra viena ir visai nesvarbu, kur gyveni. Mes esame vienos mamos – tautos vaikai. Esame nedaloma tauta, skaičiuojanti milijonus lietuvių visame pasaulyje. Mes – didžiulė tauta, pabirusi po visą pasaulį, kurių širdyse dega lietuvybės liepsnelė“, – sako pašnekovė.
D. Henke pabrėžė 2024 metais vyksiančio referendumo dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo svarbą.
„Žmonių patriotiškumas atsispindės tame, kad žmogus galės gimimu įgautą pilietybę, pasą išsaugoti, jei dėl tam tikrų priežasčių gyvendamas kitoje valstybėje nutarė priimti tos valstybės pilietybę“, – teigia PLB vadovė.
„Man tai bus didelė pilietiškumo, patriotiškumo ir valstybės stiprinimo pasaulyje išraiška. Labai to linkiu mums, lietuvių tautai, kad mes galų gale išspręstume seną problemą ir tuo įrodytumėme, kad esame be galo patriotiški ir yra svarbu, kad kiekvienas lietuvis išlaikytų Lietuvos pasą ir pilietybę“, – pabrėžia D. Henke.
Arka – Vilniaus triumfui
Šventės išvakarėse prie Valdovų rūmų buvo įjungta ir įspūdingu vizualiniu akcentu tapo 8,5 metrų aukščio trimatė Triumfo arka. Iš visų pusių arką dengia LED ekranai. Juose rodomi vaizdai žymi svarbiausias Lietuvos diplomatines, politines, kultūrines ir karines pergales iki šių dienų.
R. Daubaro teigimu, arkos idėja prie Valdovų rūmų gimė istoriniu pagrindu, siekiant paminėti Vilniaus 700 metų jubiliejų.
„Šios arkos mintis – pažymėti laikus, kuomet lietuviai po karo žygių grįždavo nugalėtojais. Kunigaikščiai sustodavo likus keliems kilometrams iki Vilniaus kažkokiam sobore, nusiprausdavo, persirengdavo ir tuomet įžygiuodavo į Vilnių. Arka – Vilniaus triumfui. 700 metų gyvuojantis Vilnius yra stipri, šiuolaikiška, multikultūrinė, ekonomiškai klestinti, visavertė Europos sostinė ir tai yra pergalė. Vilniaus pergalė“, – reziumuoja pašnekovas.
Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba“
