Home / AKTUALIJOS  / Lituanistinių mokyklų atgimimas Italijoje: grįžta gyvos pamokos, auga virtuali mokykla

Lituanistinių mokyklų atgimimas Italijoje: grįžta gyvos pamokos, auga virtuali mokykla

Romos lituanistinė mokyklėlė „Bitutė“. A.Buckutės nuotr.

Spalio 2-ąją naujus mokslo metus pradeda trečius metus skaičiuojanti Virtuali lituanistinė Italijos mokykla. Šiemet jie bus išskirtiniai, nes pirmą kartą mokyklai, kaip ir kitoms lituanistinėms mokykloms pasaulyje, skirtas nuolatinis finansavimas iš Lietuvos biudžeto. Tai ne tik pakels mokymosi kokybę, bet ir suteiks galimybę vaikams mokytis nemokamai. Nauji mokslo metai atneša ir daugiau gerų naujienų: po kelių metų pertraukos grįžta tėvų bei vaikų laukti gyvi užsiėmimai. Šiemet jie vyks trijuose Italijos miestuose, Romoje, Turine ir Bolonijoje, bei kvies vaikus ne tik mokytis lietuvių kalbos, bet ir kartu mokytis tautinių šokių ir dainų, lipdyti iš molio ir užsukti į pirmąją lietuviškų knygų biblioteką.

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

Virtualios lituanistinės mokyklos bendraįkūrėja, Pjemonto lietuvių bendruomenės pirmininkė Aurelija Orlova jau dėlioja knygas būsimai lituanistinei bibliotekai, kurią nusprendė atverti savo pačios namuose, šiaurės Italijos mieste, Turine. Lietuvė sako, kad joje lankytis galės ne tik vaikai. Lietuviškų knygų ras ir jų tėvai, todėl į biblioteką užsukti pasiimti knygų ir pabendrauti kviečiami visi norintys.

„Norėčiau, kad knygos ne tik rinktų dulkes, ar būtų aptariamos tik susitikimų metu, bet, kad būtų skaitomos namuose kiekvieną dieną. Todėl pradžiai organizuoju tiesiog biblioteką ir mažųjų skaitytojų klubą savo namuose“, – A. Orlova.

„Mintis apie bendruomenės biblioteką nedavė man ramybės jau gana ilgą laiką. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mūsų Turino lituanistinei mokyklai yra davusi puikių lietuvių autorių knygų, taip pat, kaskart nuvykusi į Lietuvą, grįžtu su naujausiomis knygomis savo vaikams. Kadangi lituanistinėje mokykloje „Pasakų namai“ susitinkame tik kartą per mėnesį, visos bendruomenės švenčių metu, tai tos turimos knygos lieka beveik nepaliestos ir nenaudojamos tiek, kiek man norėtųsi. Norėčiau, kad knygos ne tik rinktų dulkes, ar būtų aptariamos tik susitikimų metu, bet, kad būtų skaitomos namuose kiekvieną dieną. Todėl pradžiai organizuoju tiesiog biblioteką ir mažųjų skaitytojų klubą savo namuose“, – pasakoja A. Orlova.

Ji prisipažįsta dar nežinanti, kas iš to gausis, bet tiesiog jaučianti širdimi, kad toks naujas projektas reikalingas bendruomenei.

„Mano vaikai labai mėgsta su manimi skaityti knygas, turi savo mėgstamiausias. Įsivaizduoju, kad skaitytojų klubo susitikimo metu kiekvienas vaikas galėtų supažindinti su savo mėgstamiausia knyga ir tėveliai įsitrauktų į knygų skaitymą kartu su jais. Na, ir vaikai tarpusavyje galėtų bendrauti. Visgi, sutikti lietuvį vaiką yra retas atvejis, o tokio klubo pagalba norėtųsi sudaryti sąlygas ne tik lietuvių kalbos puoselėjimui, bet ir dažnesniam bendravimui“, – planais dalinasi A. Orlova.

„Pandemija pastūmėjo įkurti virtualia mokyklą, tai buvo labai didelė nauda. Joje ir dabar gali dalyvauti ir vaikai iš tų miestų, kur nėra lituanistinių mokyklų, taip pat iš skirtingų šalių. Būna tokių atvejų, kai ir toliau gyvenančios pusseserės susitinka per virtualias pamokas“, – E. Simonkevičiūtė Di Meglio.

Duris šiais mokslo metais, po kelis metus užrukusios pertraukos, vėl atvers ir Romos lituanistinė mokykla „Bitutės“. Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė Di Meglio sako, kad gyvos pamokos nutrūko vos prasidėjus pandemijai. Italijoje užsidarius mokykloms, skubiai perkelti lituanistinį švietimą į virtualią erdvę tuomet buvo vienintelė išeitis tam, kad lituanistinis švietimas toliau vyktų. Visgi, kontaktinių užsiėmimų pasiilgo visi.

„Pandemija pastūmėjo įkurti virtualią mokyklą, tai buvo labai didelė nauda. Joje ir dabar gali dalyvauti ir vaikai iš tų miestų, kur nėra lituanistinių mokyklų, taip pat iš skirtingų šalių. Būna tokių atvejų, kai ir toliau gyvenančios pusseserės susitinka per virtualias pamokas.

Galima sakyti, kad pandemijos gerasis vaisius yra virtuali mokykla, nes poreikis buvo didžiulis. Bet bendravimo, gyvo kontakto niekas nepakeis. Pastebėjome, kad ir vaikams, ir tėveliams trūksta fizinių susitikimų, socializacijos, aišku, kad vaikai būtų savo amžiaus aplinkoje, mokytųsi ir kalbėtų lietuviškai“, – pabrėžė Virtualios lituanistinės mokyklos bendraįkūrėja E. Simonkevičiūtė Di Meglio, džiaugdamasi tokiu lituanistinių mokyklų atgimimu po kelis metus trukusio sąstingio.

Pažymėti naujų mokslo metų pradžią nuspręsta šventiškai – Lietuvos ambasadoje spalio 7 dieną rengiama Romos lituanistinės mokyklos „Bitutė“ mokslo metų atidarymo šventė, kur vaikus pasveikins LR ambasadorė Dalia Kreivienė. Pamokos pradžioje vyks kas antrą savaitgalį.

„Patalpomis mokyklai pasirūpino tėveliai iš Virtualios mokyklos, jos yra nedidukės, bet pačiame Romos centre. Galvojame, kad kol įsivažiuosime rinksimės kas antrą šeštadienį po pietų. Nors anksčiau buvome pripratę susitikti kiekvieną šeštadienį, bet pradėsime kaip sako italai piano piano. Bus tikrai dvi grupės, vėliau žiūrėsime pagal registracijų skaičių ir pagal poreikį. Lietuvos Ambasadorė Italijoje D. Kreivienė labai norėjo pasveikinti mažuosius bendruomenės narius, tai pakvietė visus į mokslo metų pradžios šventę kitą šeštadienį, kartu atidarysime naują sezoną kontaktinių pamokų“, – į mokslo metų pradžios šventę atvykti kviečia Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Neabejojama, kad virtualios ir gyvos pamokos papildys viena kitą ir praturtins vaikus naujais potyriais. Pavyzdžiui, Bolonijoje, kur taip pat šį sezoną pirmą kartą startuos gyvos pamokos, vaikai bus mokomi ne tik lietuvių kalbos, bet ir tautinių dainų bei šokių, taip pat lipdyti iš molio. Keramikos užsiėmimus ves daug metų šiuo amatu besidominti dailės mokytoja Sigita Dabulskytė.

„Vaikams labai reikia jausti, kad yra ne vieni kitokie, kalbantys lietuviškai. Stengsiuosi visada lietuviškumą perteikti kaip ypatingą jų savybę, bet tuo pačiu ir kaip normalią kitų tautybių dvikalbių vaikų būseną“, – J. Štelemėkaitė.

„Prieš atvykdama į Italiją, buvau Kauno Valdorfo mokyklos dailės mokytoja. Pedagogika mane pasirinko pati ir iki šiol nepaleidžia. O keramikos užsiėmimus pirmiausiai matau kaip laisvalaikio praleidimo kartu būdą, tuo pačiu išmokstant amato, be kurio mūsų protėviai neišsisukdavo buityje. Keramika yra tikrai magiška. Ji sujungia ugnį, žemę, orą ir vandenį. Pamokose lauksime įvairaus amžiaus vaikučių, nes laikausi principo, jog kiekvienas turime judėti pagal savo pasiruošimą, norą ir galimybes. Bus tiek mano paruoštos užduotys, tiek galimybė sukurti savo sugalvotą objektą“, – apie būsimas pamokas pasakoja Emilijos-Romanijos regiono lietuvė.

Pamokomis kartu rūpinsis ir tautinius šokius Lietuvoje šokusi Jūratė Štelemėkaitė, kurią prisijungti prie bendruomenės veiklos paskatino vaikai.

„Po pavasarinio Emilijos Romanijos regiono lietuvių susitikimo mano vyriausioji dukra pasakė: „Mamyte, tai buvo pati smagiausia diena mano gyvenime!“ Tada pasidarė aišku kokie vis tik svarbūs yra tokie susitikimai. Vaikams labai reikia jausti, kad yra ne vieni kitokie, kalbantys lietuviškai. Stengsiuosi visada lietuviškumą perteikti kaip ypatingą jų savybę, bet tuo pačiu ir kaip normalią kitų tautybių dvikalbių vaikų būseną. Taigi, po susitikimo kilo mintis matytis dažniau, galbūt kartą per mėnesį, susibėgti, palipdyti iš molio, pašokti, knygų lietuviškai paskaityti. Stengsimės mokytis linksmai! Manau, kad veiklos netruks“, – apie kilusį sumanymą pasakoja trijų dukrų mama.

Entuziazmo nestokojančios lietuvės tikisi, kad pamokos pritrauks ir daugiau vaikų, nes jų manymu, lituanistinis švietimas ypač svarbus.

„Pirmiausia, tai yra vaikų šaknys. Jie tai atsineša su gimimu ir tai yra vaikų teisė į jų istoriją, į jų šaknis. Taip pat man nemažiau aktualus yra pats mokymosi faktas. Tai, kad vaikas dar prieš eidamas į mokyklą treniruoja savo smegenis ir ruošia jas darbui. Manau, kad nesuteikdama savo vaikams galimybės bendrauti su lietuviais vaikais ar lietuvių kalba, atimčiau unikalią galimybę turėti daugiau“, – sako S. Dabulskytė

„Tai vaikų teisėtas kultūrinis paveldas, kurį aš, kaip mama, privalau perduoti. Džiaugiuosi, kad yra tokios mokyklos kaip Virtuali lituanistinė Italijos mokykla. Labai svarbu, kad lietuviškai vaikai girdėtų ir iš kitų žmonių. O šiaip matau, kiek man pačiai atsiranda gerų emocijų dalyvaujant tokioje veikloje“, – pabrėžia J. Štelemėkaitė.

Į virtualios lituanistinės Italijos mokyklos pamokas kviečiami registruoti visi norintys, nepriklausomai, kur gyvena, taip pat ir kitų šalių vaikai, neturintys galimybės lankyti savo šalyje pagal vaiko amžių ir kalbos lygį. Gavus valstybinį finansavimą už kiekvieną LR Mokinių registre įregistruotą mokyklos mokinį, iki šiol buvęs simbolinis įnašas už pamokas šiemet panaikintas.

2021 m. pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030 metams, kuriuo lituanistinis švietimas pripažintas visaverte Lietuvos švietimo sistemos dalimi, o pakeitus švietimo įstatymo 25 straipsnį, kuris numato neformalų lituanistinį švietimą, biudžete numatytas ir 1,6 mln. finansavimas, kuris 2023 m. pavasarį paskirstytas lituanistinėms mokykloms.

Globalios Lietuvos apdovanojimuose, kuriuos kasmet rengia nevyriausybinė organizacija „Global Lihuanian Leaders“, Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos įkūrėjos Elzė Simonkevičiūtė Di Meglio ir Aurelija Orlova buvo apdovanotos nominacijoje „Už talentų ugdymą Lietuvai pasaulyje“.

Registraciją į rudens semestro virtualius ir kontaktinius užsiėmimus rasite čia.

Projektą “Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba” remia Lietuvių fondas.

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI