Pasiekti puikios krepšininko karjeros, sukurti šeimą, užauginti 3 dukras, įsteigti paramos fondą ir kurti bendradarbiavimą tarp kelių šalių dėl vėžiu sergančių mažųjų gerovės? Sakote, sunku? „Bet įmanoma!“, – tvirtina Rimantas Kaukėnas (41), pridurdamas, kad tik nesibaigiantis darbštumas yra vienintelis kelias į sėkmę.

 

Šiandien su Rimantu kalbamės apie gyvenimą „ant lagaminų“, italų ir lietuvių charakterį, mielus, bet tuo pačiu niekada nesibaigiančius darbus Lietuvoje, dvigubos pilietybės svarbą ir vis plačiau veiklą skleidžiančią jo vardo paramos grupę.

 

Ko gero, galima teigti, kad Rimantas Kaukėnas – tikras pasaulio lietuvis, pažinęs ne vieną šalį ir jų gyvenimo bei kasdienybės ypatumus. Dėl tokios patirties pats save vadina laimės kūdikiu ir už viską, kaip teigia, yra dėkingas būtent krepšinio karjerai: „Aš gyvenau daug kur: Lietuvoje, Italijoje, Amerikoje, Belgijoje, Izraelyje, Ispanijoje, Vokietijoje ir turiu pripažinti, kad man dėl to labai pasisekė – ačiū sportui ir ačiū tiems, kas suteikė galimybę išvažiuoti į užsienį ir padėjo tobulėti mano srityje. Sutikau ir susipažinau su daug žmonių, kurie gyvena panašų gyvenimą, yra aktyvūs, daug dirba ir siekia didelių, sudėtingų tikslų, apie kuriuos mes, lietuviai, kartais tik nedrąsiai pagalvojame ir esame įsitikinę, kad jie per toli ir yra mums per sunkūs, neįveikiami. O, iš tikrųjų, visi tie žmonės, kurie kažko pasiekia, yra tokie pat paprasti, kaip ir mes visi.“

 

Sportininkas atvirauja, kad gyvenimas užsienyje sugriauna daugybę nusistatymų ir priverčia į viską pažiūrėti laisviau, įsiklausyti į kitokią nuomonę: „Kai susipažįsti su įvairiais žmonėmis, praveri akiratį, supranti, kad yra žmonių, kurie mąsto ne taip, kaip tu, ir nėra vieno teisingo pasirinkimo, kaip gyventi, nėra ir vienos teisybės. Galima į viską žiūrėti keliais būdais, ir tai tikrai nėra blogai. Įsitikinimai, su kuriais užaugame ir kurie mums atrodo visiškai normalūs, ne visada yra priimtini kitų. Esu tikras, kad gyvenant kitoje aplinkoje, išmokstama gyvenime labai reikalingo lankstumo.“

 

Garsus krepšininkas nenori išskirti nei vienos šalies ir teigia, kad kiekvienoje jų yra daugybė pliusų. Vis dėlto, pasak jo, būtent Italijoje jam labiausiai patiko žmonių šiltumas, atvirumas, didelis noras bendrauti, maisto kultūra, architektūra, menas ir, žinoma, sportas. „Nors reikia pripažinti, kad Italijos sporto lygis nuolat keičiasi ir nėra pastovus, tačiau sportui rodoma žmonių meilė, susidomėjimas juo ir reiškiamos stiprios emocijos sukuria labai gyvybingą sporto kultūrą,“ – sako Rimantas. Krepšininkas, gyvendamas Italijoje, teigia savo kelyje nesutikęs dviveidžių žmonių, o italų noras būti atviriems jį labai įkvėpė: „Čia labai lengva pajusti, su kokiu žmogumi bendrauji. Mane supo paprasti žmonės, be kaukių, be kompleksų, ir, ko gero, būtent dėl to atvirumo išvengiau daug nesusipratimų ar nesusikalbėjimų.“

 

R. Kaukėnas Italiją, kurioje gyveno su pertraukomis beveik dešimtmetį ir žaidė Sienos Montepaschi ir Emilijos Redžio Grissin Bon krepšinio klubuose, įvardija kaip jo gyvenime labai svarbų vaidmenį turinčią šalį: „Daug metų praleidau Italijoje, tai – mano antri namai. Gyvendamas čia, visada jaučiau žmonių palaikymą ir pagarbą, taip pat jautėsi ir mano šeima. Mano dvi dukterys gimė Italijoje, čia prabėgo didelė dalis jų vaikystės, jos čia užaugo. Taigi Italija suformavo jų mentalitetą ir visam gyvenimui mums visiems yra brangi, joje dažnai svečiuojamės iki pat šiol.“

 

Kalbėdamas apie Italijos lietuvių bendruomenių aktyvumą ir organizuojamus renginius, pasaulio lietuvis išreiškia didelę pagarbą: „Dalyvaudamas Italijos lietuvių renginiuose jaučiu žmonių didelį palaikymą mano veiklai. Tai man reiškia daug – tai reiškia, kad mes darome kažką gero ir teisingo.“

„Labai džiaugiuosi, kad lietuviai vienijasi ne tik sugrįždami į Lietuvą, bet ir gyvendami užsienyje ir kad, iš tikrųjų, nenusisuka vienas nuo kito. Gera matyti ir jausti, kad tautiečiai, nors ir būdami toli nuo namų, yra vieningi ir stengiasi kartu dirbti, eiti viena kryptimi.“

 

 

Vyras iki šiol daug keliauja, dirba skirtingose šalyse ir, kaip pats juokiasi, gyvena „ant lagaminų“. Vis dėlto, pripažįsta, kad ir kuriame pasaulio kampelyje beatsirastų, visada jaučia stiprias sąsajas su gimtąja šalimi. „Labai pasiilgstu Lietuvoje esančių draugų, giminių, šeimos – to labiausiai ir trūksta, būnant toli nuo namų. Lietuvoje gyvena daug mano draugų iš jaunystės, su kuriais susitikus dalinamės bendrais prisiminimais, juokiamės iš savo istorijų, aptariame nutikusias komiškas situacijas, kaip bandėme įsilieti į vakarietišką pasaulį, kaip nuolat mokėmės ir augome… Ir tų prisiminimų tiek daug… Todėl svajoju ir vėl su jais ramiai atsisėsti, prisiminti senus gerus laikus – tai kaskart be galo malonus jausmas,“ – Italijos lietuvių naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja krepšininkas.

 

Tėvynė pašnekovui asocijuojasi ne tik su šiltais jausmais, bet ir su dideliu darbų produktyvumu: „Kai grįžtu į Lietuvą, dirbu daug, vystydamas savo vardo fondo veiklą ir, žinoma, aplankau visus brangiausius žmones, kurių būnu išsiilgęs. Atrodo, grįžus į savą šalį, niekada nesibaigia darbai, bet jie man patinka, tai tikrai maloni veikla, suteikianti didelį pasitenkinimą. Dėl to, nors ir žinau, kad Lietuvoje teks įdėti daug pastangų ir nemažai visko nuveikti, visada sugrįžtu pakilios nuotaikos.“

 

Paklausus krepšininko, ką jis mano apie lietuviškos pilietybės išsaugojimą ir antros užsienio pilietybės įgijimą, jis tvirtina, kad tai yra labai svarbu ne tik kiekvienam lietuviui, bet ir visos tautos išsaugojimui.

„Jei referendumas pavyktų, tai leistų visiems svetur gyventiems lietuviams išlikti pilnaverčiais Lietuvos piliečiais. Tai itin aktualu tokiose šeimose, kurių tėvai yra kilę iš dviejų skirtingų šalių. Įstatymo pakeitimo atveju, šių šeimų sutuoktiniai galėtų visavertiškai kartu gyventi vienoje valstybėje, neatsisakydami savo pirmosios pilietybės. Ir, žinoma, tokių šeimų vaikai ateityje galėtų išsaugoti abiejų tėvų pilietybes. O mūsų lietuvių juk tiek mažai… Todėl esu tikras, kad toks žingsnis yra labai svarbus, norint neprarasti mūsų tautos,“ – tvirtina Rimantas Kaukėnas.

 

Kalbant apie sėkmę ir paklausus apie būdą, kaip jos pasiekti, R. Kaukėnas atsako, kad čia didelių paslapčių neslypi: „Vienintelis receptas, kurio galima išmokti, ir kuris galioja visur be išimčių yra sunkiai dirbti. Negalima nutolti nuo savo tikslo ar per daug atsipalaiduoti, nes tik sunkus darbas yra vienintelis sėkmės receptas, kuris pasiteisina absoliučiai visose kultūrose ir visose šalyse, o darbštumas, nepaisant nieko, išlieka nesenstančia vertybe visame pasaulyje.“

 

Italijoje neilgai trukęs pelnęs didelį pripažinimą krepšinio aikštelėje ir čia padaręs karjerą, R. Kaukėnas, paklaustas apie neretai tautiečių užsitęsiančias darbo užsienyje paieškas, kviečia lietuvius atkreipti į vieną, regis, dažnai galimybes atbaidantį lietuvių polinkį: „Norėčiau pabrėžti vieną dalyką, į kurį italai nuolat atkreipia dėmesį. Tai yra tarp mūsų, lietuvių, ir visų šiauriečių paplitusi savybė mažai bendrauti, užsidaryti savyje ir nedaug šypsotis. Todėl galbūt būtent į tai reikėtų atkreipti dėmesį – stengtis kuo daugiau bendrauti, kuo daugiau dalintis, kuo daugiau šypsotis, peržengti save ir atiduoti kitiems daug daugiau šilumos, nei esame pratę. Būtent taip galima užmegzti daugiau draugysčių ir ryšių, kurie, atvykus Italiją ar kitą tolimą šalį, galbūt padėtų jaustis jaukiau ir patogiau ir, manau, atvertų daug daugiau durų. Tai vienintelis dalykas, ateinantis man į galvą, nes aš žinau, kad lietuviai sunkiai dirba ir yra labai tvarkingi, sąžiningi. Bet kokiu atveju, reikia būti kantriems, nepasiduoti ir kartais išlaukti tos laimės momento,“ – išvykusius svetur tautiečius drąsina Rimantas.

 

Profesionalo sportininko karjerą oficialiai nutraukęs pernai, šiuo metu 3 dukrų tėtis aktyviai užsiima labdaros ir paramos fondo veikla. Rimanto Kaukėno paramos grupė įkurta 2012 m., siekiant suteikti viltį, stiprybę ir džiaugsmą onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, palengvinti nelengvą su vėžiu susiduriančių šeimų dalią, padedant išgyventi sunkų diagnozės periodą bei pasiruošti iššūkių pilnam keliui iki pasveikimo.

 

R. Kaukėnas teigia, kad, steigiant paramos fondą, pati jo pradžia buvo gana lėta ir reikalaujanti atidaus pasiruošimo. „Dar prieš visą šią veiklą, bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline vyrų krepšinio rinktine ir Lietuvos krepšinio federacija (LKF), buvo rengiama daug paramos akcijų. Vėliau, įvertinus, kad tokia veikla yra labai reikalinga ir naudinga, man buvo pasiūlyta sukurti organizuotą, nuolat veikiančią paramos veiklos platformą“, – apie fondo ištakas pasakoja krepšininkas. Vyras teigia, kad nuo pat pradžių sulaukė daug palaikymo iš artimųjų, draugų, kurių dalis dabar, dirbdami savanoriais, prisideda prie šio fondo veiklos. Padėti vėžiu sergantiems vaikams paskatino ir asmeninė patirtis. „Didelį postūmį eiti šiuo keliu davė ne tik LKF parama, palaikymas, draugai, bet ir mano šeimos narių susidūrimas su šia liga“, – Italijos lietuvių portalui ITLIETUVIAI.IT teigia vyras.

 

Paramos grupė bendradarbiauja su Vaikų onkohematologijos skyriais Vilniaus universiteto Santariškių vaikų ligoninėje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikomis. Kartu su ten dirbančiais specialistais fondo darbuotojai stengiasi pažinti kiekvieną vaiką, užmegzti ryšį su šeimomis ir suteikti jiems reikalingą pagalbą. Be to, paramos grupė rūpinasi trūkstamos medicinės įrangos aprūpinimu, ligoninių patalpų atnaujinimu, o šeimas aprūpina reikalingais vaistais, prisideda prie paramos operacijoms, reabilitacijoms ar gydymams tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

 

 

Kitas ne mažiau svarbus šio fondo apsibrėžtas tikslas – formuoti palankų ir tolerantišką požiūrį į sergančius onkologinėmis ligomis vaikus. Būtent todėl organizuojama daug socialinių akcijų, kurių metu skleidžiama informacija apie šią ligą, pasakojamos vaikų istorijos ir renkamos aukos, skatinami prisijungti nauji savanoriai. Taip pat rengiami įvairūs renginiai ir atrakcijos, organizuojami vaikų susitikimai su žymiais visuomenėje žmonėmis – sportininkais, aktoriais, atlikėjais.

 

Kalbėdamas apie savanorišką veiklą, kuriai krepšininkas skiria itin daug pastangų ir laiko, R. Kaukėnas pabrėžia neįkainojamą jos atlygį: „Visko buvo, visko yra ir, manau, dar bus. Bet pati didžiausia motyvacija ir pats didžiausias prizas yra tada, kai sergančio vaiko, jau, atrodo, beviltiškai sergančio vaiko, mama paskambina ar parašo žinutę, kad vaikas jau guli reanimacijos skyriuje – pasveikęs ir jo kūne nebėra vėžinių ląstelių. Būtent tokios akimirkos yra vertos visų tų metų darbo ir pasiaukojimo ir, sakykime, nuopuolių, nes tada suvoki, kad stebuklai egzistuoja, ir paprasčiausiai reikia nesustoti eiti į priekį.“

 

Paramos grupės onkologinėms ligoms sergantiems vaikams įkūrėjas dalinasi, kad ši labdaringa veikla skleidžiama ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Italija – viena tokių šalių. „Italijoje kasmet stengiamės suorganizuoti labdaringų projektų. Grupė draugų, norinčių prisidėti prie veiklos, gyvena Emilijos Redžio regione. Taip pat kartu bendradarbiaujame su labdaros organizacija Florencijoje Il cuore di Firenze, turinčia labdaringą centrą, kur užsiimama onkologiniais klinikiniais tyrimais ir gydymu. Mes jau porą metų iš eilės rengiame labdaringas akcijas, labdaringus vakarus, vakarienes, o surinktos lėšos yra skiriamos Lietuvai ir minėtai organizacijai tęsti kovai prieš vėžį.“ Garsus krepšininkas užsimena, kad kitas projektas Italijoje numatomas Emilijos Redžio regione ir, ko gero, įvyks rudenį. O šiuo metu Rimanto Kaukėno paramos grupė mezga bendradarbiavimą su La Lega Italiana per la Lotta contro i Tumori organizacija, užsiimančia pirmine prevencija išankstiniam ligos užkirtimui.

 

Rimanto Kaukėno paramos grupei gelbėja ne tik savanoriai – čia yra ir keli pilnu etatu dirbantys žmonės. „Nors ir turime daug savanorių, noriai dalyvaujančių ir padedančių mūsų renginiuose, suprantame, kad jiems visų darbų skirti negalime. Tikimės, kad sėkmingai gyvuojant fondo veiklai, ateityje čia sukursime ir daugiau darbo vietų, o kol kas kviečiame jungtis prie gausios savanoriškai prisidedančios šaunios žmonių komandos“, – ragina R. Kaukėnas. Pasak jo, prisidėti prie fondo gali kiekvienas, o savanoriauti įmanoma ir nuotoliniu būdu, tereikia susisiekti su fondo darbuotojais ir aptarti galimybes.

 

R. Kaukėno paramos fondas yra organizavęs įvairaus formato labdaros renginius. Pavyzdžiui, šių metų Vilniaus knygų mugėje buvo pardavinėjamos žmonių suaukotos knygos, kurias savanoriai įvilko į nuotaikingos ryškios rožinės spalvos viršelius. Pasak idėjos įgyvendintojų, antram gyvenimui prikeltas knygas noriai graibstė mugės lankytojai, o surinktos lėšos skirtos sergantiems vaikams. Pernai Užutrakio dvare onkologinėmis ligomis sergančios mergaitės ir merginos, dėvėdamos šviesios spalvos perukus, demonstravo Egidijos Rainio kurtas progines sukneles – taip trumpam įsikūnijo į tikrų modelių vaidmenį. Kaip tikina organizatoriai, merginos susilaukė didžiulių ovacijų, o toks labdaringas renginys tikrai pasisekė ir atnešė daug teigiamų emocijų ir dalyvėms, ir žiūrovams. O štai tarptautinės vaikų gynimo dienos proga surengtas pirmasis fondo istorijoje labdaringas krepšinio turnyras, kuriame skirtingose amžiaus grupėse varžėsi komandos, sudarytos iš trijų žaidėjų.

 

 

Surengta ir kitokio pobūdžio labdaros renginių, bet šiuo metu visą dėmesį savanoriai telkia į artėjantį didelį koncertą „Siemens“ arenoje, kuriame pasirodys puikiai žinomi, fondo veiklai neabejingi atlikėjai – Marijonas Mikutavičius, Merūnas Vitulskis, Donatas Montvydas, Monique, Daddy was a Milkman ir kt. „Manau, tai puiki proga pasiklausyti geros muzikos ir tuo pačiu padaryti gerą darbą, kuris kažkam išgelbės gyvybę. Už surinktas lėšas bus įsigyjamos gyvybę palaikančios aparatūros, konsolės, reikalingos onkologinių vaikų ligoninėms, taip pat labai reikalingos infuzinės pompos. Be to, norime suremontuoti keletą palatų Vilniaus vaikų onkologiniame skyriuje. Tikimės, kad šis koncertas, kuriame bus ne tik dainuojama, bet ir pristatomos sergančių vaikų istorijos, suvienys norinčius padėti žmones ir tuo pačiu juos priartins prie ligoniukų. Juo siekiame parodyti, kiek daug vaikų gyvenime reiškia kova prieš vėžį ir kaip tai jiems svarbu.“

 

Tokio dydžio koncertas fondui – pirmas. „Prieš tai rengdavome nedidelius koncertus ligoninėje, bet lėšų nerinkome – tiesiog norėjome praskaidrinti vaikams nuotaiką. O pastaruoju metu, matydami didelį paramos poreikį, nusprendėme, kad reikia suorganizuoti didesnį renginį, kuris pasiektų didesnę auditoriją,“ – Italijos lietuvių naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja R. Kaukėnas ir priduria tikintis, kad šis koncertas padės pasistūmėti į priekį su kilnia fondo misija ir veikla.

 

„Jeigu žmonėms patiks, galbūt organizuosime tokius labdaros koncertus ir toliau. Žinoma, suorganizuoti tokio dydžio koncertą prireikia labai daug pastangų ir darbo, o mes nesame profesionalai, todėl nuolat mokomės ir stengiamės pasiekti geriausią rezultatą… Galbūt dalis žmonių, atėję į koncertą, prisidės ne iš karto, o po jo – bet toks ir yra mūsų tikslas, įtraukti kuo daugiau žmonių, paskatinti juos nebūti abejingiems,“ – mintimis dalinasi krepšininkas.

 

Ateityje planuojama surengti panašių Lietuvos vaikams skirtų labdaros koncertų ir užsienyje. Prie to kol kas kitais metais siekia prisidėti pasaulio lietuviai iš Jungtinių Amerikos Valstijų – Čikagos lietuvių „Rotary“ klubas.

 

Rimanto Kaukėno paramos fondo organizuojamas koncertas „Už pergalę gyventi“ įvyko š. m. balandžio 5 d. „Siemens“ arenoje Vilniuje.

 

Miglė Lopetaitė

ITLIETUVIAI.IT