Prie Romos Koliziejaus „Tautiškos giesmės“ triumfas: himną drauge giedojo Italijos lietuviai ir Romą lankantys turistai
Aplink Žemės rutulį vienu metu jau 15 kartą apskriejęs Lietuvos himnas įspūdingai suskambėjo ir Italijoje. Lietuvių bendruomenės nariai bei Romoje besisvečiuojantys Lietuvos turistai, kaip ir kasmet, Valstybės dieną su trispalve rankose, mintimis apie Tėvynę širdyje bei „Tautiška giesme“ lūpose paminėjo gausiai susirinkdami prie garsiojo Romos Koliziejaus. Šio visame pasaulyje garsaus istorinio objekto arkos simboliškai atliepė šių metų akcijos šūkį –kvietimą didžiuotis savo asmeninėmis triumfo arkomis. Lietuvos ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė sveikindama surinkusius pabrėžė, kad kiekvienas pasaulio lietuvis yra tarsi arka, jungianti Lietuvą su pasauliu.
Adrija Butkevičiūtė, Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT
Liepos 6-ąją, Valstybės ir Tautiškos giesmės dieną, lietuvius visame pasaulyje tradiciškai kelioms minutėms sujungė „Tautiška giesmė“. Iniciatyvą šiemet lydėjo triumfo tematika, Lietuvos žmonės visame pasaulyje buvo kviečiami prisiminti ir švęsti savo asmenines pergales.
Romos lietuviai ir čia viešintys turistai, pasipuošę lietuviška atributika ir nešini trispalvėmis, tradiciškai gausiai surinko pačioje Amžinojo miesto širdyje, prie visame pasaulyje garsaus architektūros šedevro – Koliziejaus, kurio arkinės konstrukcijos simboliškai atliepė šių metų akcijos šūkį – „Kiekvienas mes turime savo triumfo arką“.
„Džiaukimės laisve, giedokim ją, statykime savo laisvės arkas. Būdami tokioje simbolinė vietoje, kurioje yra labai daug arkų, giedokime savo laisvės arką“, – Lietuvos ambasadorė Italijoje D. Kreivienė.
„Gera matyti tokį gausų būrį Lietuvos patriotų. Džiaugiuosi galėdama kartu su Jumis giedoti „Tautišką giesmę“ būtent čia, Italijoje, kur lietuvių bendruomenė turi gilias istorines šaknis, yra aktyvi ir uoliai saugo lietuviškas tradicijas, didžiuojasi tautine simbolika, kultūra, mielai ją pristato Italijos visuomenei. Jūs esate Lietuvos ambasadoriai, „arkos“, jungiančios Lietuvą su pasauliu.
Džiaukimės laisve, giedokim ją, statykime savo laisvės arkas. Būdami tokioje simbolinė vietoje, kurioje yra labai daug arkų, giedokime savo laisvės arką“, – renginio dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė.
„Tai tiesiog ypatinga ir vienijanti šventė, kuomet lietuviai, gyvenantys užsienyje, jaučiasi arčiau savo ištakų bei lietuviškojo identiteto“, – pabrėžė Elzė Simonkevičiūtė Di Meglio.
Mintimis apie ypatingą šios dienos svarbą viso pasaulio lietuviams dalinosi ir Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė Di Meglio.
„Mūsų tautiečiai išsiskiria iš kitų tautų šiuo, vienybę įkūnijančiu gestu, kuomet kasmet visame pasaulyje yra giedama „Tautiška giesmė“. Tai gana unikalu. Taip pat, šio renginio esmę suvokiame labiau emociniu lygmeniu. Tai tiesiog ypatinga ir vienijanti šventė, kuomet lietuviai, gyvenantys užsienyje, jaučiasi arčiau savo ištakų bei lietuviškojo identiteto“, – pabrėžė Elzė Simonkevičiūtė Di Meglio.
Romoje viešintis ir prie giedotojų prisijungęs istorikas Vytenis Almonaitis pabrėžė Mindaugo karūnavimo dienos svarbą. Šiais metais, Lietuvai švenčiant 770-ąsias karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo metines, Mindaugas prisimenamas kaip vienytojas, kuriam atiteko valstybės kūrėjo vaidmuo augančio pavojaus akivaizdoje.
„Liepos 6 d. minėjimas Romoje yra ta vieta, kur labai tinka šį pripažinimą švęsti, nes palaiminimas Lietuvos valstybei gyvuoti atėjo iš čia, iš labai netolimos aplinkos “, – VDU humanitarinių mokslų daktaras Vytenis Almonaitis.
„Šiandien mes švenčiame Lietuvos valstybės pripažinimą, nes Lietuvos valstybė buvo sukurta anksčiau. Mindaugas paminėtas valdovu jau 1238 m., tad galima teigti, kad prireikė 15 metų tam, kad Europa suvoktų ir pripažintų Lietuvos, kaip valstybės idėją.
Liepos 6 d. minėjimas Romoje yra ta vieta, kur labai tinka šį pripažinimą švęsti, nes palaiminimas Lietuvos valstybei gyvuoti atėjo iš čia, iš labai netolimos aplinkos. Kodėl mes džiaugiamės laisve? Todėl, kad turime savo valstybę. Visai neseniai pabandžiau pasidomėti, kiek pasaulyje yra tautų. Deja enciklopedijose apie tai nerašoma, nes tautos apibrėžimas nėra iki šiol nusistovėjęs.
Enciklopedijose galima rasti duomenų apie kalbų skaičių, kurių skaičiuojama apie 6900. Teoriškai, tiek galėjo būti šiuo metu valstybių, o yra apie 200, iš kurių pusė yra pilietinės valstybės, kuriose viena nacija nesudaro tos valstybės daugumos. Lietuviai turi didžiuotis, būdama viena iš tų 100 valstybių“, – sakė VDU humanitarinių mokslų daktaras Vytenis Almonaitis.
Lietuvos himnas Valstybės dieną skambėjo ir kituose Italijos regionuose. Sardinijos lietuviai tradiciškai rinkosi Kaljario (Cagliari) miesto paplūdimyje, kur „Tautišką giesmę“ sugiedojo basomis smėlyje, šalia banguojant įspūdingai jūrai. Emilijos-Romanijos lietuviai nutiesė virtualų tiltą su Lietuva, giedojo kartu su Vėžaičių seniūnijos gyventojais.
Jau 15 kartą įvykusios akcijos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ organizatoriai pabrėžė, kad ši akcija unikali, nes vienintelė lietuvių tauta taip, vienu metu susijungdama visame pasaulyje, pamini savo Valstybės dieną.
„Kiekvienos šalies himnas pirmiausiai yra pergalės daina. Taigi himno giedojimas yra proga kiekvienam iš mūsų prisiminti ir įsivardinti savo asmeninius pasiekimus, sėkmes, kurios yra tarsi mūsų gyvenimo triumfo arkos. Nesvarbu – mažos ar didelės – jos jungiasi į bendrą Lietuvos pergalės pasakojimą ir išvirsta į vieningą himno giedojimą,“ – apie šių metų kampanijos kūrybinę idėją kalbėjo iniciatyvos vadovas Raimundas Daubaras.
Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba“