Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen Romoje: pilietybės referendumas gali tapti sėkmės istorija
Seimui žengus dar vieną žingsnį link pakartotinio pilietybės išsaugojimo referendumo, Italijoje su darbo vizitu viešinti Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sako, kad pagrindinis tikslas dabar susivienyti referendumo pusėje, nes tai – tiesiausias ir aiškiausias kelias pakeisti Konstituciją. Politikė teigia, kad referendumui turi būti maksimaliai pasiruošta, vykdoma kur kas aktyvesnė komunikacijos kampanija nei 2019-aisiais, kuomet rinkėjų balsų pritrūko. Seimo vadovė atmetė abejones, kad referendumas užprogramuotas vėl patirti fiasko ir ragino pasaulio lietuvius kitąmet aktyviai atiduoti savo balsus tam, kad gimimu įgyta Lietuvos pilietybė nebebūtų atimama.
Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT
Kitais metais planuojamas privalomasis referendumas dėl pilietybę reglamentuojančio LR Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo gali tapti sėkmės istorija, jei rinkėjai, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, susitelks ir aktyviai ateis balsuoti. Taip mano į Italiją atvykusi Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, raginanti iš anksto nepasmerkti jo nesėkmei.
Seimui po svarstymo pritarus nutarimo projektui iki referendumo paskelbimo liko vos vienas žingsnis. Nutarime siūloma dėl Konstitucijos pataisų balsuoti 2024 m. gegužės 12 d., tai yra, kartu su Respublikos Prezidento rinkimais.
Jeigu referendumui būtų pritarta, pagrindiniame šalies įstatyme pilietybę apibrėžtų tokia nuostata: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“. Tokiu būdu būtų panaikintas šiuo metu galiojantis draudimas šalia Lietuvos pilietybės turėti kitos šalies pilietybę.
„Pastaruoju metu matėme ne vieną labai gražią inciatyvą, pvz., paramos Ukrainoje kontekste, kuomet visuomenė Lietuvoje aplink jas susitelkė ir parodė labai aktyvų dalyvavimą. Matyt, tokią sėkmės istoriją galima pakartoti ir kalbant apie referendumą“, – V. Čmilytė-Nielsen.
Nutarimo projekte taip pat siūloma pavesti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pasirūpinti valstybės lėšomis finansuojama agitacine kampanija, kad rinkėjai būtų tinkamai informuoti apie šio klausimo svarbą valstybės ir tautos ateičiai.
Referendumo iššūkius su Italijos lietuvių bendruomenės nariais ambasadoje Romoje aptarusi Lietuvos Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sako, kad platus parlamentinis sutarimas dėl referendumo organizavimo Seime yra, tačiau dabar reikia intensyviai dirbti, kad jo rezultatas būtų kitoks, nei 2019-aisiais, kai sėkmingam rezultatui pritrūko balsų „už“.
Skaičiuojama, kad Konstitucijos pakeitimą per referendumą turi paremti daugiau kaip 1,1 mln. Lietuvos piliečių. Surinkti tokį pritariančiųjų skaičių, pasak Seimo vadovės, įmanoma visiems įsitraukus į agitacinę kampaniją.
„Dabar pagrindinis tikslas yra susivienyti referendumo pusėje ir parodyti, kad tas klausimas yra svarbus. Vėliau galima bus įvertinti referendumo rezultatus ir žiūrėti kaip judėti toliau, bet dabar, sakyčiau, „TAIP“ pilietybei, visgi, reiškia „TAIP“ referendumui“, – V. Čmilytė-Nielsen.
„Tikrai ne vien politikai turėtų apie tai kalbėti, į komunikaciją būtų verta įtraukti nuomonės lyderius žmones iš nevyriausybinio sektoriaus. Pastaruoju metu matėme ne vieną labai gražią inciatyvą, pvz., paramos Ukrainoje kontekste, kuomet visuomenė Lietuvoje aplink jas susitelkė ir parodė labai aktyvų dalyvavimą. Matyt, tokią sėkmės istoriją galima pakartoti ir kalbant apie referendumą. Pavyzdžių tokių esame turėję ne vieną, bet jie visi susiję su tuo, kad buvo rasti raktai praplėsti dalyvaujančių, besidominčių ratą. Manau, kad šiuo keliu turėtumėm ir šį kartą eiti“, – pabrėžė Seimo Pirmininkė.
Pasak politikės, kitų aiškių teisinių kelių pakeisti griežtą Konstitucijos nuostatą, nėra. Tai jau buvo bandoma daryti ne kartą, tačiau Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima išplėsti galimybes išsaugoti pilietybę tiems lietuviams, kurie kitos šalies piliečiais tapo po nepriklausomybės atkūrimo.
„Tai ne vienerius metus, ir jau net nebe dešimtmetį, besitęsianti teisininkų, pilietinės visuomenės diskusija. Aišku, pats tiesiausias, švariausias teisiškai sprendimas yra būtent referendumas. Visi kiti mėginimai turėtų nemažai rizikų, kaip, pavyzdžiui, kartelės mažinimas referendumui, kad jis būtų laikomas pavykusiu. Tai sukuria kitas problemas, kitas rizikas. Taigi, kol kas tikrai ruošiamasi 2024 m. referendumui su tokia mintimi, kad būtų pasimokyta iš tų klaidų, kurios buvo padarytos praėjusį kartą. Viešinimo kampanija, komunikacija buvo gana vangi, buvo gana sudėtinga formuluotė. Tikrai palyginti nedidelis procentas pasaulio lietuvių balsavo referendume, tai irgi yra labai svarbus momentas“, – apie buvusias klaidas kalba Seimo vadovė.
Susitikime su Italijos lietuviais politikė kvietė visus pasaulio lietuvius šį kartą ne tik aktyviau ateiti prie urnų, bet ir paraginti tai padaryti artimuosius bei pažįstamus Lietuvoje.
„Tikrai ne visi resursai 2019 m. buvo išnaudoti, todėl sakyčiau, kad turime maksimaliai pasinaudoti šiuo šansu. Yra daug skaudžių asmeninių istorijų, kuomet žmonės yra priversti atsisakyti Lietuvos pilietybės, nors tikrai to nenorėtų. Paskutinės apklausos rodo, kad diasporos atstovai, jeigu tik turėtų galimybę, didžioji dauguma išlaikytų Lietuvos pilietybę, įgydami kitos valstybės, kurioje gyvena. Noras puoselėti, išlaikyti kuo glaudesnius ryšius su Lietuva yra labai universalus dalykas ir tuo reikia džiaugtis, tą reikia saugoti ir reikia sudaryti teisines galimybes tą padaryti“, – interviu portalui ITLIETUVIAI. IT sakė Seimo vadovė.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat atmetė diasporoje viešai keliamas abejones, kad referendumas yra užprogramuotas nesėkmei ir, pareikalavęs didžiulių valstybės lėšų, laukiamo rezultato esą neatneš.
„Apmaudu, jei diaspora, lietuvių bendruomenės šiek tiek skyla ir šiame etape ima abejoti referendumo sėkme ar jo tikslais. Dabar pagrindinis tikslas yra susivienyti referendumo pusėje ir parodyti, kad tas klausimas yra svarbus. Reikia pasaulio lietuviams sudalyvauti jame ir Lietuvoje gyvenančius maksimaliai įkvėpti. Vėliau galima bus įvertinti referendumo rezultatus ir žiūrėti kaip judėti toliau, bet dabar, sakyčiau: „TAIP“ pilietybei, visgi, reiškia „TAIP“ referendumui“, – susitelkimo svarbą pabrėžė vieną iš valdančiųjų partijų lyderių.
Romoje su darbo vizitu viešinti Lietuvos Seimo vadovė su Italijos Senato ir Deputatų rūmų vadovais tai pat aptarė dvišalių santykių puoselėjimo klausimus, tarpparlamentinio bendradarbiavimo stiprinimo galimybes. Pasak politikės, Italija labai svarbi Lietuvos partnerė tiek ES, tiek NATO, kurios ilgametis indėlis į mūsų regiono saugumą yra labai svarbus ir vertinamas.
„Vilnius šiemet apskritai yra ypač svarbus miestas, nes šiuo istoriniu laiku rengiamas NATO viršūnių susitikimas įvyks mūsų sostinėje. Tai yra geras laikas aktyvinti ryšius, juolab, kad tie iššūkiai su kuriais susiduriame yra labai panašūs“, – V. Čmilytė-Nielsen.
Su Italijos politikais taip pat aptartas Vilniuje liepą rengiamas NATO viršūnių susitikimas, būtinybė stiprinti NATO Rytų flangą, tolesnė pagalba Rusijos užpultai Ukrainai ir kiti bendri geopolitiniai, saugumo iššūkiai, su kuriais šiuo metu susiduria visos Europos šalys.
„Mums visiems kelia didžiulę grėsmę Rusijos agresija ir su tuo susijusios tolimesnės rizikos. Todėl turime ką kalbėt: ir apie saugumą, ir apie ekonominį bendradarbiavimą, kuris yra labai glaudus. Labai džiaugiuosi, kad aukšto lygio vizitų (į Italiją – aut. pastaba) intensyvumas pastaruoju metu buvo ypatingai didelis ir tai, be abejo, rodo, kad tiek Lietuvai Italija, tiek Italijai Lietuva yra svarbios šalys, svarbios partnerės.
Vilnius šiemet apskritai yra ypač svarbus miestas, nes šiuo istoriniu laiku rengiamas NATO viršūnių susitikimas įvyks mūsų sostinėje. Tai yra geras laikas aktyvinti ryšius, juolab, kad tie iššūkiai su kuriais susiduriame yra labai panašūs. Italijoje vienas svarbių klausimų yra migracijos, mes tą patyrėme per hibridinę A. Lukašenkos ataką. Tuomet sulaukėme Italijos pagalbos ir ekspertinės paramos, taip pat stengiamės padėti ir pietų šalims, suprasdami puikiai, kokie tai iššūkiai. Tikrai turime bendrų iššūkių ir bendrų sprendimų“, – glaudesnio bendradarbiavimo būtinybę iššūkių akivaizdoje pabrėžė Italijoje viešinti Lietuvos Seimo vadovė.
Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba“
