Venecijoje tarp dešimties geriausių Europos floristų Manto Petruškevičiaus kūryba
Venecijoje, talentingiausius pasaulio meistrus ir amatininkus pristatančiame renginyje „Homo Faber Event“, savo darbus demonstruoja 10 geriausių Europos floristikos dizainerių, tarp kurių ir žinomas lietuvių dekoratorius Mantas Petruškevičius. Kūrėjo darbas puikuojasi floristams skirtoje bienalės ekspozicijoje „Blossoming Beauty“, kurios akcentu tapo ne tik gėlių kompozicijos, bet ir dekoratorių kurtos stiklinės vazos. Jas pagal pačių floristų brėžinius pagamino garsiausia Murano stiklo dirbinių manufaktūra „Venini“, daugybę metų tęsianti unikalias stiklo pūtimo ir apdorojimo tradicijas. Plačiau apie dalyvavimą šiame prestižiniame renginyje bei ypatingą galimybę prisiliesti prie unikalaus Murano stikladirbių meno portalui ITLIETUVIAI.IT papasakojęs dekoratorius M. Petruškevičius sako, kad Italija yra viena iš didžiausią kūrybinį įkvėpimą jam suteikiančių šalių.
Kristina Janušaitė-Valleri
ITLIETUVIAI.IT
Venecijoje, San Giorgio Maggiore saloje, kur įsikūrė prestižinė kultūrinė amatų ir meistrystės paroda „Homo Faber Event“, organizuojama „Mikelandželo kūrybiškumo ir meistriškumo fondo“ (Michelangelo Foundation for Creativity and Craftsmanship), šiemet prisistato tradicinių ir modernių amatų meistrai iš 43 pasaulio šalių.
„Homo Faber“ – tai tarptautinis kultūrinis judėjimas, puoselėjantis meistriškumą ir garsinantis talentingus meistrus visame pasaulyje.
Iki gegužės 1-osios Venecijoje veiksianti meno paroda suskirstyta į penkiolika erdvių, kurių kiekviena skirta skirtingam meistriškumui atskleisti: nuo popieriaus gamybos ir medžio apdirbimo iki kai kurių ikoniškiausių šiuolaikinio meistriškumo pavyzdžių, tokių kaip prabangių laikrodžių gamyba, išskirtinių kvepalų bei haute couture prabangių drabužių kūrimas.
Floristams skirtoje ekspozicijoje „Blossoming Beauty“, išskirtinėje gėlių sodo instaliacijoje, įrengtoje prancūzų interjero dizainerio ir scenografo Sylvain Roca, savo darbus pristato dešimt atrinktų geriausių Europos gėlių dizainerių. Bendradarbiaudami su žymiausia ir seniausia pasaulyje Murano stiklo manufaktūra „Venini“, jie kūrė ne tik gėlių kompozicijas, bet ir vienetinių vazų seriją.
Žinomas lietuvių dekoratorius Mantas Petruškevičius čia eksponuoja iš bendro konteksto išsiskiriančią, neįprastos formos savo kūrybos vazą, japonišku pavadinimu 分子 (angl. Molecule, liet. Molekulė), ir jai pritaikytą gėlių kompoziciją, natūraliai įsiliejančią į bendrą šių metų „Homo Faber“ tematiką, skirtą Japonijai.
„Man, kaip esančiam iš mažos šalies, Lietuvos, šis bendradarbiavimas, prestižo prasme, – didelis įvertinimas. Tai pasiekimas, kuris kitiems galbūt atrodo nereikšmingas, bet man dalyvavimas šioje parodoje yra tikrai reikšmingas“, – M. Petruškevičius.
„Molecule“ – tai mąstymas apie ateitį iš kitos perspektyvos. Kas būtų, jei mintis apie produktyvumą, pakeistume grįžimu prie šaknų ir iš naujo atrastume mažas detales, kurios keičia esmę. Gėlių menas persipina su stiklo menu – vienas kitą papildo, pratęsia, (su)kuria harmoningą visumą.
Išskirtinio kvietimo Venecijoje prisistatyti tarp geriausių pasaulio meistrų sulaukęs M. Petruškevičius portalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja apie savo kūrybą ir ypatingą patirtį bendradarbiaujant su žinomiausiais Murano stiklo dirbinių gamintojais.
Papasakokite, kaip patekote į šią prestižinę “Homo Faber Event” parodą?
Man ir pačiam buvo siurprizas, nes Europoje tikrai yra daug talentingų kolegų floristų dizainerių ir dekoratorių. Iš 100 dalyvių atsirinko dešimt. Net negalėčiau pasakyti pagal ką atrinko, bet tiesiog parodos organizatoriai, Michelangelo Foundation, finansuoja visų mūsų bendradarbiavimą. Įvardinčiau tai kaip staigmeną, nes iš jų sulaukiau ilgo laiško su kvietimu dalyvauti – be jokio konkurso ar prašymosi pačiam.
Jums teko dirbti su kitais devyniais gėlių dizaineriais iš Italijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir kitų šalių. Kaip sekėsi bendradarbiauti, (su)kurti „Blossoming Beauty“ visumą?
Prancūzų menininkas, architektas Sylvain Rocca yra visos ekspozicijos su vizualais ir muzika dizaineris. Būtent jis kūrė instaliaciją „Blossoming Beauty“.
O tie dešimt mūsų sukūrėme savo dizaino vazas, kurias pagamino „Venini“ fabrikas, ir būtent jose, kaip akcentas, yra gėlių kompozicijos. Aš nusprendžiau labiau akcentuoti vazą, o ne gėlių kompoziciją. Nenorėjau, kad gėlės užstotų pačią vazą.
Kiekvienas iš mūsų turėjo padaryti savo brėžinius, tuomet „Venini“ fabrikas pagal mūsų įsivaizdavimą ir nurodymus gamino vazas. Buvo gana sudėtingas procesas, nes gaminama pagal senas, sudėtingas technologijas, bet galiausiai galutiniu rezultatu esu gana patenkintas.
Šiemet išskirtinis dėmesys skiriamas Japonijai, siekiant sustiprinti japoniškos ir europietiškos kultūros ryšį. Kokią mintį perteikia Jūsų kurta vaza?
Norėjau, kad vaza atspindėtų organiką – būtų tarsi gyva, išsiliejusi, judanti. Todėl labiau gilinausi į lašo formos vazą su aštuonkojo siurbtukus primenančiomis detalėmis.
O kaip rinkotės gėles bei jų kompoziciją tai idėjai įgyvendinti?
Norėjosi šluotelės principo: įdėtos į vazą ir kad būtų į viršų toks vos pratęsimas. Tokia kompozicija, kur ant dangčio tarsi siūlais susiūti tulpių žiedai. Išsipešiojęs viršus yra iš vielučių, kad atrodytų kaip diskas, prisiūtas ant koto.
Ši idėja gimė lankantis vienoje šventykloje Šri Lankoje. Norėjau padaryti tokią šluotelę, kuri atrodytų tarsi judanti – paėmus ją, visa judėtų kaip skambaliukai.
Ši gėlių kompozicija gerokai skiriasi nuo kitų Jūsų darbų – savo lakoniškumu, trapumu, primenanti minimalistinį japoniškos poezijos žanrą – haiku.
Gal iš manęs tikėjosi kažko pompastiškesnio: perkrautos, gausesnės kompozicijos, žiūrint į ankstesnius mano darbus, bet man norėjosi padaryti lakonišką, subtilią.
Idėja buvo tokia, kad vaza atkreiptų dėmesį, kad, žiūrinčiam į ją, sukeltų kažkokių minčių: gražu, ar negražu, skoninga ar ne, kas čia galėtų būti, kodėl čia taip? Kodėl gėlės taip apverstos – visiems skirtingas asociacijas kelia. Tai yra gerai.
Jei Japonija ir nebūtų integruota į šį renginį, vazą vis tiek būčiau įvardinęs hieroglifais. Man norėjosi tai vazai hieroglifo – pavadinimo kaip kažkokio ženklo, lakoniško, minimalistinio. Jo reikšmė – „Molekulė“.
Kaip gimė vazos idėja? Kiek laiko užtruko ją sukurti?
Vazos idėja gimė nesunkiai. Kartais atsikeli arba eini gatve, ir gimsta idėja. Tiesiog šovė tokia mintis ir viskas. Norėjosi kažko slystančio iš rankų. Atrodo, paimsi tą vazą ir ji išslys iš rankų. Bandėme įgyvendinti tą idėją. Užtruko apie metus laiko, nes paroda dėl pandemijos buvo vis nukeliama.
Bendradarbiavote tiesiogiai su „Venini“ manufaktūra?
Taip. Gavau nemažai komplimentų dėl savo vazos iš šio fabriko savininkų, iš Venini šeimos, nes jie buvo atvykę į neviešą atidarymą iš vakaro. Gavau pagyrimų, nes vaza yra patraukianti akį. Ponia Silvija Venini buvo įsijungusi į tą kūrybos procesą, klausiau jos daug patarimų, taip vaza ir buvo sukurta bendradarbiaujant su Venini. Mes kontaktavome, jie darė bandymus.
Jums tikriausiai tai ypatinga patirtis: teko prisiliesti prie vieno garsiausių pasaulyje stiklo dirbinių gamintojų bei apskritai prie stiklo meno, pačiam kuriant gėlių kompozicijos papildymą. Koks tolimesnis šių, dekoratorių kurtų, vazų likimas?
Taip, labai įdomi. Jie klausė, gal dar kažkada sugalvosime kartu padirbėti. Būtų visai malonu. Vertinu šią patirtį daugiau ne komercine ar įžymumo prasme. Man, kaip esančiam iš mažos šalies, Lietuvos, šis bendradarbiavimas, prestižo prasme, – didelis įvertinimas. Tai pasiekimas, kuris kitiems galbūt atrodo nereikšmingas, bet man dalyvavimas šioje parodoje yra tikrai reikšmingas.
„Norėjosi kažko slystančio iš rankų. Atrodo, paimsi tą vazą ir ji išslys iš rankų. Bandėme įgyvendinti tą idėją. Užtruko apie metus laiko, nes paroda dėl pandemijos buvo vis nukeliama“, – M. Petruškevičius.
Visos šios dešimt vazų yra vienetinės. Todėl buvo labai saugoma, kad nesudužtų. Jos visos priklauso fondui „Michelangelo Foundation“.
Kaip Jūs atėjote į gėlių meną? Iš kur ši meilė gėlėms?
Viskas susidėliojo gana natūraliai, nereikėjo per daug stengtis, investuoti daug energijos, kad į kažkur ateitum. Natūraliai į tai įėjau, net, pasakyčiau, visiškai netikėtai. Po televizijos nusprendžiau, kad visgi noriu dirbti su gėlėmis. Visada viduje turėjau tokią gyslelę, nes jau nuo 16 metų dirbau su gėlėmis floristikos salone. Po to buvau nuklydęs į televiziją ir sugrįžau prie gėlių. Tai, galvoju, tas pirminis pašaukimas niekur nedingo, nors ir užsiėmiau iki to kitomis veiklomis.
Kas Jums yra gėlių dizainas, dekoravimas? Minėjote, kad svarbu sukurti visumą.
Taip, man tai labai svarbu. Lietuvoje jau yra daug vietų, kur klientas nori, kad atrodytų kaip Prancūzijoje, Italijoje ir pan. Dabar žmonėms, norintiems dekoro, nebeužtenka tik puokštės ant stalo – jie nori visumos. Nori, kad apimtų visą erdvę, ką man labiausiai ir patinka daryti.
Kur patiriate didžiausią kūrybinį įkvėpimą?
Viena tokių šalių – Italija. Pirmą kartą čia atvažiavau dekoruoti vestuvių prie Lago di Como – Komo ežero. Ten visada jaučiu įkvėpimą. Gal dėl to, kad pirmą kartą ten kūriau dekoracijas vestuvėms viloje d‘Este. Villa d‘Este – viena iš įkvepiančių, užburiančių vietų. Ta dvasia, atmosfera, tas ryto kvapas prie Komo ežero labai inspiruoja.
„Lietuvių autorių menas ir literatūra Italijoje: kultūrinių įvykių atminties įprasminimas ir sklaida internetinėje leidyboje“ projektą finansuoja:
