Home / AKTUALIJOS  / Lituanistiniame ugdyme pasiekta rekordinė pažanga, trūksta tik mokinių

Lituanistiniame ugdyme pasiekta rekordinė pažanga, trūksta tik mokinių

Pastaraisiais metais lituanistiniame ugdyme pasiekta nemažai pažangių naujovių. Viena svarbiausių – šių metų kovą skirtas 1,6 mln. eurų finansavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje lituanistinis švietimas buvo įrašytas kaip svarbus valstybės prioritetas, sukurta lituanistinių mokyklų mokinių pasiekimų vertinimo sistema, išduodami oficialūs mokyklų baigimo pažymėjimai, sukurta švietimo programa, nuotolinio mokymo priemonės. Visa tai turėtų palengvinti mokyklų vadovų ir mokytojų darbą, o pagrindinis tikslas – žymiai padidinti mokinių skaičių, kuris šiuo metu siekia tik apie 7,8 proc.

Ana Vengrovskaja
ITLIETUVIAI.IT

Lituanistinės mokyklos – lietuvybės centras

Pirmosios lituanistinės mokyklos įsikūrė praeito amžiaus viduryje, o šiandien visame pasaulyje formaliojo ir neformaliojo lituanistinio švietimo mokyklų skaičiuojama apie 250. Dažniausiai šeštadienį duris mažiesiems lietuvaičiams atidarančios mokyklos veikia ne tik Europoje, JAV, bet ir tokiose toli nuo Lietuvos esančiose šalyse kaip Čilė arba Jungtiniai Arabų Emiratai.

Lituanistinės mokyklos istoriškai buvo lietuvybės centras – čia vaikai ne tik mokosi kalbos, bet ir mūsų šalies istorijos ir tradicijų, mini valstybines šventes, yra organizuojamos ir vasaros stovyklos Lietuvoje.

Šeštadieninės mokyklos dažnai įsikuria didesniuose miestuose, o tokiuose lietuvių gausiai gyvenamose sostinėse, kaip Londonas tėvai turi galimybę vaikus vesti ir į visą savaitę veikiančius darželius, kurių yra net keletas.

Virtuali mokykla tapo pagrindine Italijoje

Toliau nuo didesnių miestų gyvenantys lietuviai tokios prabangos neturi. Italijos Turino mieste gyvenanti Aurelija Orlova pasakoja, kad Turine įsikūrusios, per pandemiją laikinai veiklą sustabdžiusios „Pasakų namai“ mokyklos mokiniai ir mokytoja nukakdavo net 200 kilometrų, tam kad atvažiuotų į užsiėmimus. 

„Kai pandemija užplūdo, su dar aktyviomis Florencijos, Romos ir Pjemonto mokyklomis galvojome: ką daryti? Nusprendėme: padarom virtualiai“, – sako Aurelija Orlova.

Kaip išeitis tokiems mokiniams gali būti per pastaruosius keletą metų atsiradusios virtualios mokyklos. Vieną jų A. Orlova įkūrė kartu su bendraminte, Italijos lietuvių bendruomenės pirmininke Elze Simonkevičiūte–Di Meglio. Prie projekto idėjos prisijungė Toskanos ir Veneto lietuvių bendruomenės bei mokytojai iš įvairių regionų.

2021-ųjų metų pradžioje Virtuali lituanistinė Italijos mokykla pelnė Globalios Lietuvos apdovanojimą „Už jaunųjų talentų Lietuvai pasaulyje ugdymą“.

Virtuali lituanistinė Italijos mokykla buvo sukurta Covid-19 pandemijos pradžioje, bet sėkmingai tęsia veiklą iki šiol | Globali Lietuva video

„Šiuo metu fizinės mokyklos Italijoje veikia, bet be grafiko, kada gaunasi, kada ne. O virtuali mokykla veikia labai stabiliai. Ji tapo pagrindine šalies lituanistine mokykla“, – sako mokyklos bendraįkūrėja A. Orlova.

Idėją kurti virtualią lituanistinę mokyklą kilo Covid-19 pandemijos pradžioje.

„Kai pandemija užplūdo, su dar aktyviomis Florencijos, Romos ir Pjemonto mokyklomis galvojome, ką daryti? Nusprendėme: padarom virtualiai“, – šypsosi pašnekovė.

A. Orlova pripažįsta, kad nuo idėjos sumanymo iki pirmosios pamokos praėjo vos dvi savaitės, o susidomėjimas buvo didžiulis – po poros paskelbtų žinučių apie mokyklos įkūrimą per dvi dienas užsiregistravo net 150 vaikų.

„Prieš paleidžiant viską, pasidarėme namų darbus, patys apsimokėme. Nei tėvai, nei vaikai, nei mokytojai nemokėjo dirbti nuotoliniu būdu. Kadangi esu informatikė, jungiausi į kiekvieną pamoką dvi savaites iš eilės, ir po kiekvienos pamokos teikiau pastebėjimus, ką galima pagerinti, kaip valdyti pamoką. Pati nuotoliniu būdu dirbu jau 7-8 metus, tad dar prieš pandemiją jau turėjau virtualaus darbo patirtį. Po to mes konsultavome bei dalinomės savo mokyklos įkūrimo, jos valdymo bei virtualaus mokymo patirtimi, iššūkiais ir įžvalgomis, ką galėjome padaryti geriau su Norvegijos, Švedijos, Ispanijos, Pietų Amerikos lietuvių bendruomenėmis, kurios neužilgo po to įsteigė savo virtualias mokyklas“, – pasakoja mokyklos vadovė.

Į Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos pamokas jungiasi mokiniai ne tik iš šios šalies, bet ir iš Ispanijos, Vokietijos, Švedijos, Liuksemburgo, Turkijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, mokyklos įkūrimo pradžioje ir Japonijos, Taivanio bei Malaizijos.

Lituanistines mokyklas įkūrė gimus vaikams

Kurti virtualią mokyklą A. Orlova ėmėsi su vos prieš mėnesį gimusiu antru sūneliu – būtent savo vaikų turėjimas ją labiausiai motyvavo prisidėti prie lituanistinio ugdymo pažangos ir puoselėjimo. 

„Mano vaikai buvo dar maži, bet ateityje norėjau, kad būtent jie lankytų šią mokyklą. Turėtų galimybę gauti kokybišką turinį, turėtų nuostabias mokytojas, kurios galėtų perteikti meilę Lietuvai, jos kultūrai ir kalbai“, – sako mokyklos bendraįkūrėja.

Panašią motyvaciją turėjo ir Jungtinės Karalystės bendruomenės ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) švietimo komisijos pirmininkė, darželio-mokyklos „Obelėlė“ Londone įkūrėja ir vadovė Alvija Černiauskaitė. 

„Mano kelias lituanistiniame ugdyme prasidėjo iš asmeninio poreikio. Beveik prieš 17 metų gimė sūnus ir reikėjo padaryti tokią aplinką, kad jis girdėtų lietuvių kalbą. JK pas mus labai daug lietuvių yra – vienam renginy susitinki su vienais, kažkur lietuviškoj parduotuvėj su kitais ir žiūri, kad yra daug vaikų,“ – sako Jungtinės Karalystės bendruomenės pirmininkė.

A. Černiauskaitė domėjosi ir anglakalbiais darželiais, tačiau jie neatitiko lūkesčių. Olimpinių žaidynių transporto infrastruktūros projektuose dirbusi pašnekovė pastebėjo, kad šalia Olimpinio miestelio gyveno nemažai lietuvių vaikų, tad lituanistinės mokyklos atsiradimas tame rajone jai pasirodė būsiantis naudingas ir kitiems tautiečiams.

„O kai pradedi daryti sau nežiūri iš verslo pusės, o iš kokybės pusės,“ – priduria lituanistinio darželio „Obelėlė“ įkūrėja.

Pirmiausiai, 2007 metais, atsirado lituanistinis klubas – mokykla, į kurio pirmą užsiėmimą, po trumpo skelbimo atėjo apie 30 vaikų. Visai netrukus, pamačius tėvų interesą, lituanistinis klubas išaugo į formalųjį darželį „Obelėlė“, kuris veikia penkias dienas per savaitę, nuo 8 valandos ryto iki 18 valandos vakaro. Kartą per savaitę veikia ir šeštadieninė lituanistinė mokykla. 

Motyvuoti kalbėti lietuviškai reikia išradingumo

Pasak PLB švietimo komisijos pirmininkės, lietuvišką darželį lankę vaikai noriai ateina ir į lituanistinę mokyklą, tačiau, po kelių metų – apie šeštą klasę, motyvacija sumažėja.

„Kai kurie galvoja, kad pradinį išsilavinimą gavo, skaityt–rašyt moka, puikiai kalba, daugiau mokytis nereikia. Pavyzdžiai, aišku, rodo, visai kitaip“, – apgailestauja A. Černiauskaitė.

Paaugliams motyvuoti lietuvė įkūrė debatų klubą – susitikimai vyksta ambasadoje, kviečiami profesionalai kalbėtojai, komunikacijos, viešojo kalbėjimo meistrai.

„Kartais to išradingumo reikia, nes tikrai mokytis iki galo, iki paskutinių klasių yra vis sunkiau“, – pabrėžia pašnekovė.

Dar viena iniciatyva – mažiesiems tautiečiams iš viso pasaulio rengiama stovykla „Pasaulio Lietuva“. Joje iš įvairių šalių atvykę vaikai susikalbėti tarpusavyje gali tik lietuviškai.

„Labai smagu matyti, kai stovykloje užsimezga tikrai labai stiprių draugysčių ir po to ir kitais metais tie patys vaikai nori sugrįžti, tarpusavyje susirašinėja, susiskambina, atsiunčia mums nuotraukas, kur susitiko Lietuvoje arba kitoje šalyje,“ – pasakoja stovyklą jau penktus metus organizuojanti A. Černiauskaitė.

Susitelkę dirbo net per Kalėdas

2018 m. A. Černiauskaitė buvo išrinkta PLB švietimo komisijos pirmininke.

„Tada su komisijos nariais pradėjome labai aktyviai bandyti įgyvendinti tam tikrus planus, apie kuriuos jau maždaug apie 10 metų kalbėjome, turėjome visą sąrašą darbų, kuriuos būtina įgyvendinti,“ – sako pašnekovė.

PLB švietimo komisijos problemų sąraše buvo lituanistinio švietimo pripažinimas Lietuvoje, mokyklų, pedagogų ir mokinių registrai, mokyklos baigimo pažymėjimai ir jų pripažinimas Lietuvoje.

„Daug kur mokytojai savanoriauja. Jie aukoja savo savaitgalius, negauna už tai jokių pinigų, atvirkščiai – įdeda, perka vadovėlius, mokymo priemones, spausdina užduotis, ieško mokymo metodų,“ – sako Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.

Iki šių metų lituanistinės mokyklos iš valstybės negaudavo ir nuolatinio finansavimo.

Lietuvos Respublikos (LR) Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, lituanistiniame ugdyme dalyvavusi dar būdama Jungtinės Karalystės bendruomenės pirmininke, pasakoja, kad lituanistinių mokyklų finansavimo projektas tuomet Seimo nario, dabartinio Energetikos ministro Dainiaus Kreivio buvo pateiktas dar 2019 m., tačiau tąkart LR Vyriausybės išvada buvo neigiama.

„Tai labai įskaudino mokytojų, švietimiečių užsienyje bendruomenę. Daug kur mokytojai savanoriauja. Jie aukoja savo savaitgalius, negauna už tai jokių pinigų, atvirkščiai – įdeda, perka vadovėlius, mokymo priemones, spausdina užduotis, ieško mokymo metodų,“ – sako pašnekovė.

Pasak D. Asanavičiūtės, vienas iš jos tikslų kandidatuojant į Seimą buvo su Švietimo ministerija paruošti tinkamą įstatymo projektą būsimam lituanistinių mokyklų finansavimui, nes kai kurioms mokymosi įstaigoms būtent finansai buvo išlikimo klausimas. 

„Kai kurių mokyklų mokytojai vasarą susėda ir sprendžia, ar atsidaryti, nes reikia nuomotis patalpas, susimokėti draudimą, sumokėti mokytojams šiokią tokią algą bent transporto išlaidoms padengti“, – pasakoja Seimo narė. 

„Subūriau mokyklų vadovus ir mokytojus tam, kad sukurtume aiškią schemą, ko mums reikia. Lietuvoje ministerijose nėra gilaus supratimo apie lituanistinį švietimą – dėl to gausiu būriu dirbome 4 mėnesius ir patys sudarėme kriterijus, kokio dydžio turi būti mokyklos, kiek valandų turi dirbti per metus, kad darbas turi būti pagal programą – o pagal tuos kriterijus galima būtų gauti finansavimą“, – pasakoja D. Asanavičiūtė.

Lituanistinių mokyklų atstovai iš įvairių pasaulio kraštų kelis mėnesius jungėsi į virtualius susitikimus.

„Intensyviai visa komanda dirbome tris mėnesius, net jungėmės per Kalėdų laikotarpį“, – šypsosi PLB švietimo komisijos pirmininkė A. Černiauskaitė. 

Tikisi patrigubinti vaikų skaičių

Sunkus darbas atsipirko – buvo pakeistas švietimo įstatymo 25 straipsnis, kuris numato neformalų lituanistinį švietimą, o po dar maždaug metų pasiruošimo proceso biudžete numatytas ir 1,6 mln. finansavimas, kuris 2023 m. pavasarį paskirstytas lituanistinėms mokykloms.

„Tikslas yra, kad mokyklos, gaudamos finansavimą, mažintų mokestį tėvams ir daugiau vaikų ateitų į mokyklas. Kaip žinia, tik apie 7 proc. vaikų užsienyje mokosi, t.y. apie 10 tūkst. iš numanomų 150 tūkst. vaikų, kurie gyvena užsienyje. Per artimiausius kelerius metus tą procentinę dalį reikėtų padidinti iki 20“, – tikisi D. Asanavičiūtė.

Pasak Seimo narės, bendro darbo metu buvo išjudinti ir kiti svarbūs lydintieji aspektai, tokie, kaip integruota programa, nuotolinio mokymo sistema „MOODLE“. 

Prie pastarosios testavimo ir uždavinių kūrimo aktyviai prisidėjo ir Virtuali Italijos lituanistinė mokykla.

„Tikslas yra, kad mokyklos, gaudamos finansavimą, mažintų mokestį tėvams ir daugiau vaikų ateitų į mokyklas. Kaip žinia, tik apie 7 proc. vaikų užsienyje mokosi, t.y. apie 10 tūkst. iš numanomų 150 tūkst.. vaikų, kurie gyvena užsienyje. Per artimiausius kelerius metus tą procentinę dalį reikėtų padidinti iki 20“, – sako Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.

D. Asanavičiūtė pabrėžia, kad labai svarbus bendro darbo rezultatas buvo ir mokyklų baigimo sertifikatų išdavimo ir kalbos lygio nustatymo testų atsiradimas.

„Pasirodo, kad mes Lietuvoje net ir neturėjome nepilnamečių kalbos lygio nustatymo testų, kurie reikalingi vaikams grįžtant į Lietuvą. Kadangi mokyklos pačios nustatinėjo vaikų kalbinį lygį, kiekviena turėjo savo metodus, savo testus, tai visada užrukdavo ir ta integracija į bendro ugdymo procesą buvo labai sudėtinga,“ – sako D. Asanavičiūtė. 

Pasak pašnekovės, kartu su švietimo ministerija yra dirbama ir toliau, norint sukurti testų sistemą ir jaunesniems – nuo 10 metų – vaikams.

Lituanistinis švietimas tapo visaverte Lietuvos švietimo dalimi

2021 m. buvo pasirašytas Susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030 metams ir lituanistinis švietimas, pasak D. Asanavičiūtės, buvo pripažintas visaverte Lietuvos švietimo sistemos dalimi.

„Atsirado diaspora kaip bendros švietimo sistemos dalis. Tai yra labai didelis pasiekimas, nes lituanistinis švietimas neliko tik užklasine ar savanoriška veikla, – pasakoja Seimo narė, – Esame mažytė valstybė, kuri yra unikali savo kalba ir kultūriniu paveldu. Jeigu vaikams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje to neperduosime – eisime link išnykimo. Svarbu, kaip valstybei, turėti užsienyje gyvenančius savo piliečius, kurie mokėtų kalbą ir identifikuotų save kaip lietuvius“, – mąsto D. Asanavičiūtė.

Svarbiausia – suinteresuoti vaikus ir tėvus

Pasak kalbintų pašnekovių, nors per pastaruosius metus lituanistiniame ugdyme buvo pasiekta didelė pažanga, darbų netrūksta ir ateičiai.

PLB švietimo komisijos pirmininkė A. Černiauskaitė teigia, kad šiuo metu yra dirbama ties lituanistinių mokyklų mokytojų įregistravimu LR mokytojų registre.

Pasak Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos bendraįkūrėjos A. Orlovos, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama virtualioms mokyklos, taip pat ateityje turi būti išspręstas klausimas ir dėl mokytojų stažo pripažinimo, nes šiuo metu procedūra yra sudėtinga.

„Dar nėra aišku, kaip pripažinti mokytojo stažą, kadangi mokytojas dažnai dėsto nemokamai, pensijai ar dar kam nors tie metai Lietuvoje nėra priskaičiuojami, arba jei grįžtų į Lietuvą, ir reikėtų pateikti savo darbo stažą mokytojaujant. Šiuo metu galima pateikti prašymą, bet stažas pripažįstamas tik atskiru ministro svarstymu ir patvirtinimu“, – pasakoja A. Orlova.

„Reikėtų, kad išvažiavus tėvų pirmas žingsnis būtų susirasti būstą ir užrašyti vaiką į lituanistinę mokyklą. Tik tokiu būdu, kai visi matys, kad daug kalbama, kad viesiems rūpi, kad lituanistinis švietimas yra kokybiškas, tas mokinių skaičius didės“, – sako Alvija Černiauskaitė.

D. Asanavičiūtės nuomone, dabar pagrindinis iššūkis yra didinti vaikų skaičių lituanistinėse mokyklose, apie šią galimybę mokytis informuoti kuo daugiau į užsienį išvykstančių tėvų, o taip pat motyvuoti juos namuose kalbėti lietuviškai.

„Kai gyvenau Anglijoje, tokį keistą fenomeną mačiau, kaip mama ir tėtis lietuviai su vaiku kalba anglų kalba patys prastai ją mokėdami. Reikia suprasti, kaip tėvus motyvuoti, kad jie su vaikais kalbėtų lietuviškai, kad to daryti nebūtų gėda. Kitu atveju vaikas praranda galimybę mokėti dar vieną kalbą, tuo labiau, kad tai yra oficiali Europos Sąjungos kalba“, – pastebi Seimo narė.

Jai pritaria ir A. Černiauskaitė, kurios manymu, didelis iššūkis yra būtent informacijos apie lituanistinį ugdymą viešinimas Lietuvoje. 

„Man norėtųsi, kad lituanistinis švietimas jau Lietuvoje būtų žinia, nes žmonės labai dažnai atvažiuoja į užsienį ir net nežino, kad toks dalykas yra. Reikėtų, kad išvažiavus jų pirmas žingsnis būtų susirasti būstą ir užrašyti vaiką į lituanistinę mokyklą. Tik tokiu būdu, kai visi matys, kad daug kalbama, kad visiems rūpi, kad lituanistinis švietimas yra kokybiškas, tas mokinių skaičius didės“, – reziumuoja PLB švietimo komisijos pirmininkė.

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI