Italijos mieste Bolonijoje vykusioje šiuolaikinio meno savaitėje „ART CITY Bologna 2023”, kuri rengiama kartu su ilgas tradicijas turinčia Bolonijos meno muge, šiemet itin ryškiai suskambo Lietuvos vardas. Kertiniais savaitės renginiais tapo lietuvių menininkų darbų pristatymas. Pagrindiniu programos projektu organizatoriai pasirinko Jono Meko, kurio šimtmetis pernai plačiai minėtas visame pasaulyje, kūrybos parodą „Under The Shadow of the Tree“ („Po medžio šešėliu“). Specialaus programos projekto titulas atiteko Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės operai „Have a good day!“ („Geros dienos!”). Renginio organizatoriai sako, kad šių skirtingos kartos, tačiau panašaus požiūrio į meną Lietuvos kūrėjų keliai Bolonijoje susikirto neatsitiktinai ir sulaukė didžiulio publikos susidomėjimo.

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

Šiuolaikinio meno gerbėjų itin laukiamos Bolonijos meno savaitės programa šiemet pagrindinį akcentą skyrė Lietuvos talentams. Avangardinio kino pradininko Jono Meko paroda, kurią kuravo menininko kūrybą per pasaulį ne kartą lydėjęs bičiulių duetas Francesco Urbano Ragazzi, pristatyta ypatingoje vietoje – unikaliame architekto Le Corbusier sukurtame pastate Pavilion de l’Esprit Nouveau.

Į Boloniją pakviestas ir Auksinį liūtą 2019-ųjų Venecijos meno bienalėje su opera-performansu „Saulė ir jūra“ pelniusių kūrėjų trio – R. Barzdžiukaitė, V. Grainytė ir L. Lapelytė. Pirmasis jų kartu sukurtas ir daugybę tarptautinių apdovanojimų pelnęs darbas opera „Geros dienos!” („Operomanija”) Bolonijos „Teatri di Vita“ scenoje parodyta vasario pirmąjį savaitgalį. Šiai operai, kurios siužetas pasakoja 10-ies skirtingo likimo kasininkių istorijas, buvo suteiktas specialaus meno savaitės projekto titulas, taip pabrėžiant jo svarbą.

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

„Ruošdami J. Meko šimtmečio programą Italijoje visuomet galvojome apie du svarbiausius renginius: parodas Romoje ir Bolonijoje. MAMbo muziejaus vadovas Lorenzo Balbi itin palaikė idėją pristatyti Jono Meko kūrybą. Jis ir pasiūlė, kad paroda galėtų vykti unikalioje erdvėje, kuri sužavėjo kuratorius ir tapo integraliu parodos koncepcijos elementu. Kartu su Lietuvos kultūros institutu surengto L. Balbi vizito metu Lietuvoje gimė idėja į „Art City Bologna“ programą kaip specialųjį projektą pakviesti operą „Geros dienos!“, kurią Jonas Mekas matė Niujorke“, – apie užsimezgusį svarbų bendradarbiavimą tarp Bolonijos, Lietuvos ambasados Italijoje ir Lietuvos kultūros instituto pasakojo Lietuvos kultūros atašė Italijoje L. Gabrielaitytė-Kazulėnienė.

Pasak Bolonijos meno savaitę organizavusio Modernaus meno Muziejus MAMbo (Museo d’Arte Moderna di Bologna) vadovo Lorenzo Balbi, Bolonija – miestas istoriškai visada labai domėjęsis meno eksperimentais. Todėl šių skirtingos kartos Lietuvos kūrėjų susitikimui geresnės vietos negalėjo būti.

„Į programą negalėjome neįtraukti kvietimo trims Lietuvos kūrėjoms, kurios savo darbais rašo labai svarbius performansų istorijos puslapius, kuria operas, išsprūstančias ir kategorizacijos ribų, kurios yra tarp performanso, teatro ir vizualaus meno“, – muziejaus vadovas L. Balbi.

„Šiemet Bolonijos meno savaitėje, kuri šliejasi prie meno mugės surengtos jau 47-ąjį kartą, skyrėme tikrai didelį dėmesį Lietuvos menininkams ir Lietuvai apskritai. J. Meko kūryba buvo labai susidomėta po jo 100-iui skirtų renginių, kurie vyko visoje Italijoje. Trijų minėtų menininkių darbai labai daug dėmesio sulaukia po sėkmės Venecijoje. Daugelis tuomet matė Lietuvos paviljoną, todėl visi labai laukė ir šio jų pasirodymo.

Nepamirškime, kad Bolonijoje yra labai puiki publika ir labai didelis interesas šioms meno formoms. Užtenka prisiminti, kad vienas svarbiausių renginių Bolonijos istorijoje buvo tarptautinė performansų savaitė, ji taip pat buvo susijusi su muge. Todėl į programą negalėjome neįtraukti kvietimo trims Lietuvos kūrėjoms, kurios savo darbais rašo labai svarbius performansų istorijos puslapius, kuria operas, išsprūstančias ir kategorizacijos ribų, kurios yra tarp performanso, teatro ir vizualaus meno. Esame labai laimingi, kad mugės dalyviai, Bolonijos gyventojai ir turistai turėjo galimybę pamatyti jų kūrinį“, – portalui ITLIETUVIAI. IT sakė muziejaus vadovas L. Balbi.

• 

• 

• 

Visi bilietai į ne vieną pasaulio sceną apkeliavusią operą Bolonijoje buvo išpirkti. Italijos publikai savo darbą pristačiusios kūrėjos džiaugėsi, kad jo meninė raiška nepraranda aktualumo. Nepaisant to, kad buvo sukurta daugiau nei prieš dešimtmetį, opera randa naujų erdvių ir vis nustebina žiūrovus.

„Bolonijos žiūrovų dauguma manė, jog tai mūsų naujausiais darbas! Bendraujant privačiai, liko nustebę, jog “Geros dienos!” skaičiuoja jau dešimties metų stažą. Tai didelis komplimentas kūriniui, kuris net naujojoje – postpandeminėje, žiauraus karo ir technologijų įsigalėjimo – epochoje nepraranda aktualumo ir paveikimo“, – pabrėžė libreto autorė Vaiva Grainytė.

„Kasdienybės mažmožiai, o gal kasdienybės lengvumas, ar požiūrio į kasdienybę lengvumas yra ir J. Meko kūrybą laikanti ašis. Matyt, laikomės ant tos pačios ašies!“, – režisierė Rugilė Barzdžiukaitė.

„Džiugu, kad opera „Geros dienos!“plečia kontekstus. Šis kūrinys dažniau būdavo rodomas teatro arba muzikos festivaliuose, nors mes pačios niekada neatmetėme prekybos centro ir komercinio meno, eksponuojamo baltame kube, paralelės. Meno mugės kontekstas gal net kiek ironiškas šiam kūriniui, bet tuo pačiu tai konceptualiai taiklus kuratorių gestas. O mums pačioms šis projektas yra ypatingai svarbus – jis buvo pirmas mūsų darbas trise, su juo užaugome kaip kūrėjos, jis inspiravo „Saulės ir Jūros“ atsiradimą“, – džiaugėsi kompozitorė Lina Lapelytė.

Legendinių kasininkių arijų Niujorke 2014 m. klausėsi ir pats J. Mekas, operą „Geros dienos!“ užfiksavęs savo kamera ir palikęs „mekišką“ įrašą dienoraštyje. Šis, jau kitomis aplinkybėmis įvykęs kūrėjų susitikimas nebuvo atsitiktinis. Operos autorės sako, kad ryšys su J. Meko asmenybe yra labai svarbus.

„J. Mekas mūsų operos tematiką apibrėžė kaip „daily nothingness“. Kasdienybės mažmožiai, o gal kasdienybės lengvumas, ar požiūrio į kasdienybę lengvumas yra ir J. Meko kūrybą laikanti ašis. Matyt, laikomės ant tos pačios ašies!“, – sakė režisierė Rugilė Barzdžiukaitė.

• 

• 

Iki kovo 26 d. Bolonijoje veiksianti J. Meko kūrybos paroda yra šio išskirtinio kūrėjo šimtmečio programos Italijoje baigiamoji dalis, kurią iki pavasario lydės eilė renginių planuojamų su Bolonijos miesto organizacijomis.

Simbolinis parodos pavadinimas „Po medžio šešėliu“ atspindi jos koncepciją. Pavilion de l’Esprit Nouveau pastato centre augantis ir stogą kertantis medis tapo vienu esminių parodos elementų. Anot kuratorių dueto Francesco Urbano Ragazzi, J. Mekas yra sakęs, kad kinas tarsi vešlus augalas, o nepriklausomi kino kūrėjai – aukščiausi jo lapai.

Parodoje siekta atskleisti J. Meko kūrybos daugiabriauniškumą, kurioje dera poetinė ir politinė mąstysena. Todėl Bolonijos paviljonas buvo užpildytas šio kino kūrėjo, poeto kūrybinio palikimo įvairove: garso dienoraščių fragmentais, garso ir vaizdo įrašais, piešiniais. Ant pastato langų priklijuotais kino juostų kadrais sukurtas daugiaspalvio vitražo įspūdis. Projektorių ekranuose atgijo peizažų, augalų, gėlių fotografijų serijos.

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

„J. Mekas yra labai įdomus ir kaip namų kino kūrėjas. Būtent Bolonijoje yra studijų centras „Home Movies“, kuris nagrinėja, tiria, analizuoja būtent namų kino formatą. Taigi, negalėjo būti geresnės vietos J. Meko kūrybos parodai, žinant jo bandymus šiame formate“, – portalui ITLIETUVIAI.IT sakė MAMbo muziejaus direktorius L. Balbi.

Abu renginius kartu su Bolonijos modernaus meno muziejumi organizavo Lietuvos kultūros institutas su kultūros atašė Italijoje, taip pat Lietuvos ambasada. Prie parodos rengimo prisidėjo „Home Movies – National Family Film Archive“, o „Geros dienos!” rodymus parėmė ir neseniai atidarytas Lietuvos garbės konsulatas Emilia-Romania regione.

„Lietuvių autorių menas ir literatūra Italijoje: kultūrinių įvykių atminties įprasminimas ir sklaida internetinėje leidyboje“ projektą finansuoja: