Lietuvos operos talentai sužavėjo Romą: tokios žiūrovų reakcijos nesitikėjo
Vieną iš seniausių muzikos institucijų pasaulyje Accademia Nazionale di Santa Cecilia žino kiekvienas klasikinės muzikos gerbėjas. Profesionalumu ir išskirtiniais pasirodymais garsėjantis orkestras naujo sezono atidarymui pasirinko vokiečių kompozitoriaus Richardo Strausso operą „Elektra“, o vaidmenis patikėjo net dviem lietuvių operos solistams – sopranui Aušrinei Stundytei ir baritonui Kostui Smoriginui. Parco della Musica Ennio Morricone salėje pagrindinę Elektros partiją atlikusi A. Stundytė pasakoja šį pasiūlymą gavusi prieš dvejus metus. „Aš be galo apsidžiaugiau galimybe susipažinti ir dirbti su garsiuoju maestro A. Pappano, ir dar kur – Romoje, kuri yra vienas iš mano mylimiausių miestų“, – naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja gausių ovacijų sulaukusi operos solistė ir įvardija lietuvių atlikėjų sėkmės paslaptį laimint publikos simpatijas garsiausiose pasaulio operos scenose.
Greta Talat-Kelpšaitė
ITLIETUVIAI.IT
Nustebino publikos reakcija
Tai ne pirmoji soprano A. Stundytės pažintis su graikų tragedijos motyvais sukurta R. Strausso opera „Elektra“. Dainininkė dar 2014-iaisiais atliko Chrisotemijos partiją šioje operoje ir kardinaliai pakeitė apie ją nuomonę, mat prieš tai ji buvo palikusi prastą įspūdį.
„Dainuodama Chrisotemijos partiją buvau „priversta“ giliau susipažinti su šia opera, kuri, prisipažinsiu, man iki tol visai nepatiko. Aš ją girdėjau tik vieną kartą studijų metais ir buvau visiškai nesužavėta – trys isteriškos moterys, bandančios perrėkti gigantišką orkestrą, statiška scenografija, jokio akivaizdaus veiksmo. tai buvo vienintele R. Strausso opera, kurios aš sąžiningai vengdavau“, – prisiminimais dalijasi A. Stundytė.
Kaip teigia atlikėja, tuomet Antverpene, Belgijoje, Elektros partiją atliko garsioji Irene Theorin, kurios pasirodymas taip sužavėjo, kad sudainuoti šią pagrindinę garsiojo S. Strausso muzikinio šedevro rolę tapo jos svajone.
„Mes visi truputį jaudinomės, kaip italai priims tokią nelengvą operą. Aš pati visada prisimenu mano pačios asmeninę reakciją į mano pirmąją „Elektrą“ ir suprantu, kad tai nėra meilė iš pirmo žvilgsnio, todėl tokia reakcija man yra be galo džiuginanti“, – A. Stundytė.
„Ji šią partiją dainavo taip gražiai, ir orkestras buvo vedamas taip jautriai, kad tai neturėjo nieko bendra su mano pirmuoju „Elektros“ patyrimu ir aš pradėjau svajoti kada nors dainuoti šią partiją ir pati. Kad mano „Elektros“ debiutas bus Zalcburge, apie tai aš, aišku, niekada nesvajojau“, – portalui ITLIETUVIAI. IT prisipažįsta A. Stundytė, 2020-aisiais Elektros partiją atlikusi Zalcburgo festivalyje.
Po itin sėkmingo pasirodymo, jai atstovaujanti agentūra netrukus gavo pasiūlymą dainuoti ir Romos scenoje. Nors A. Stundytė nestokojo džiaugsmo, tačiau, kaip pati tikina, jaudulio prieš premjerą buvo daug.
„Žiūrovai priėmė labai šiltai, ko, prisipažinsiu, nesitikėjau. Mes visi truputį jaudinomės, kaip italai priims tokią nelengvą operą. Aš pati visada prisimenu mano pačios asmeninę reakciją į mano pirmąją „Elektrą“ ir suprantu, kad tai nėra meilė iš pirmo žvilgsnio, todėl tokia reakcija man yra be galo džiuginanti“, – šypsosi garsi operos atlikėja, kuriai patikėta inauguruoti Romos simfoninį sezoną.
Svarbiausia personažo vidinė drama
Dirbusi su skirtingomis kūrybinėmis komandomis ir gerai susipažinusi su Elektros personažu, A. Stundytė pastebi, kad psichologinis personažo charakteris yra itin išbaigtas, todėl visuose pastatymuose jis panašus.
„Tie skirtumai man asmeniškai atrodo paviršutiniški, labiau liečiantys estetiką, vaizdinį sprendimą, o net laikas, epocha iš tiesų neturi esminės įtakos. Nesvarbu, kokiais rubais būsiu aprengta, vidinė drama lieka ta pati. Kas man ypatingai patiko Zalcburgo pastatyme – tai, kad režisierius operą pradėjo Klytemnestros (Elektros motinos) monologu, iš kurio staiga supranti, kad ir ji nėra tokia monstrė, kokią ja mato Elektra, bet sužeista motina, keršijanti už savo dukros Ifigenijos (Elektros vyresnės sesers) nužudymą.
Staiga Agamemnonas (Elektros tėvas) nebėra toks šventas. Kiekvienas personažas staiga tampa ir auka, ir persekiotoju, kiekvienas turi savotišką pasiteisinimą savo veiksmams, kad ir kokie siaubingi jie bebūtų. Tuo ši drama tampa artima ir šiuolaikiniam žmogui. Už visų titulų, karūnų ir ritualų slepiasi žmonės. Kiekvienas iš mūsų esame patyrę skausmą ir lygiai taip pat sužeidę kitus – tyčia ar netyčia, bet visada turėjome savo paaiškinimą, kodėl tai padarėme“, – mintimis dalijasi lietuvių sopranas.
Naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT A. Stundytė pabrėžia, kad ją visada labiau domina, kas vyksta personažo viduje, ne kokią datą ar kokius rūbus pasirenka režisierius.
Italų dirigentas, nustebinęs tyliu susikaupimu
„Elektra“ Romoje skambėjo tris kartus. Accademia Nazionale di Santa Cecilia orkestrui dirigavo vienas garsiausių ne tik Italijos, bet ir Europos dirigentų seras Antonio Pappano. Tai paskutinis jo sezonas Romoje, kitais metais italų-britų kilmės dirigentas persikels į Londoną ir diriguos šio miesto simfoniniam orkestrui.
A. Stundytė sako, kad dirbti su įtampos ir sudėtingų emocijų kupiną R. Strausso operą pasirinkusiu A. Pappano buvo paprasta ir malonu. Jam teko diriguoti gigantiškai operos mašinai: 108-iems muzikantams, 20-iai balsų scenoje ir 60-iai choristų. Garsaus dirigento sprendimu Romoje atlikta koncertinė operos versija, be jokios scenografijos, dekoracijų ir kostiumų. Tai leido publikai visiškai susitelkti į muziką ir atlikimą.
„Tai vienas šilčiausių dirigentų su kuriais man teko dirbti, be galo detalus ir perfekcionistas, bet reikalaujantis to su tokia meile – meile muzikai ir muzikantams, kad jam atsiduoti yra be galo lengva. Aš esu ne kartą dainavusi Italijoje ir esu pripratusi prie „itališkos anti-drausmės“, bet šis orkestras mane nustebino ne tik savo muzikiniu profesionalumu ir talentu, bet ir koncentracija bei tyliu susikaupimu visų repeticijų metu. Manau, kad tai irgi A. Pappano įtaka“, – gražių žodžių dirigentui negaili A. Stundytė.
„Lietuviai dainininkai turi labai savitus gražius balso tembrus, manau, tai irgi yra viena iš priežasčių. Na ir aišku užsispyrimas ir valia, kurie yra ne mažiau svarbūs aspektai“, – A. Stundytė,
Išranki Romos publika įvertino talentą į įdėtą darbą, dirigentui ir atlikėjams po premjeros plodama daugiau kaip dešimt minučių. Ypatingai šiltų aplodismentų sulaukė pagrindinį vaidmenį sukūrusi A. Stundytė, publikos žvilgsnius prikaustydama ne tik stulbinančia vokaline partija, bet ir savo emocijomis, itin įtikinančiai perteikusiomis Elektros kančias.
Lietuvių sėkmės paslaptis pasaulio operos scenose
Kasmet pasirodyti garsiausiose Italijos scenose kviečiama vis daugiau Lietuvos talentų. Paklausta, kaip mano, kas lemia lietuvių sėkmę, A. Stundytė įvardija ne vieną priežastį.
„Visų pirma, mes užaugome klausydamiesi tokių nuostabių dainininkų kaip I. Milkevičiūtė, V. Noreika, Prudnikovas ir t.t.. Sąrašas čia būtų ilgas ir gražus. Tai daro be galo didelę įtaką operinės muzikos pojūčiui ir suvokimui. Taip pat lietuviai dainininkai turi labai savitus gražius balso tembrus, manau, tai irgi yra viena iš priežasčių. Na ir aišku užsispyrimas ir valia, kurie yra ne mažiau svarbūs aspektai“, – portalui ITLIETUVIAI.IT pastebi operos solistė.
Romos Accademia Nazionale di Santa Cecilia šį sezoną pasikvies dar daugiau Lietuvos klasikinės muzikos žvaigždžių. Jau skelbiama, kad balandį akademijos choras ir orkestras koncertuos su geriausia pasaulyje operos soliste pripažinta Asmik Grigorian, o gegužę Romoje jiems diriguos talentingoji Mirga Graižinytė-Tyla.
„Lietuvių autorių menas ir literatūra Italijoje: kultūrinių įvykių atminties įprasminimas ir sklaida internetinėje leidyboje“ projektą finansuoja:
